Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 Viltie miestas Nr.2

27 Patirtas stuburo slankstelių lūžis nesustabdė, bet paskatino Augustą sugrįžti prie sporto Augustas Navickas – vienintelis Lietuvos parairkluotojas. Vaikinas atstovauja savo šaliai daugelyje varžybų, irkluodamas specialiai neįgaliajam pritaikytą valtį, kurios Lietuva anksčiau neturėjo. Broliai pranciškonai drauge su geradariais 2014 metais nutarė suteikti Augustui viltį sugrįžti į profesionalų sportą ir padovanojo šią valtį. Bet apie viską nuo pradžių. Pasivažinėjimas dviračiu pakeitė vaikino gyvenimą Aukštas ir atletiškas vaikinas nuo mokyklos laikų mėtė kamuolį į krepšį ir spardė futbolo kamuolį stadione. Būdamas 13-os metų nutarė rimčiau užsiimti sportu ir pradėjo irkluoti. 5-eri metai įtempto darbo, pasiekti aukšti rezultatai. Vis tik baigęs mokyklą Augustas susižavėjo galimybe studijas tęsti užsienyje ir metams laiko išvyko į Daniją. Pradžioje bandęs sportuoti greitai tam laiko nerado. Vis tik emigracija šio sportininko nesužavėjo ir vaikinas grįžo į Lietuvą. Kaip pats pasakoja: „Grįžęs įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Ten užtrukau gal mėnesį.“ Sužavėjo jauną vaikiną „lengvi“ pinigai. Augustas pradėjo žaisti pokerį, kuris kelerius metus buvo tapęs jo gyvenimo dalimi. „Vieną vasarą pajutau nostalgiją sportui – irklavimui. Buvau priaugęs svorio, o tai man nepatiko. Todėl nutariau žiemą išvažiuoti gyventi pas močiutę į kaimą ir pradėti sportuoti“. Geri norai greitai tapo lemtingu gyvenimo posūkiu. „Draugas pasiūlė pasivažinėti dviračiais. Netoli Šiaulių yra kalnų dviračių trasa. Turėjau dviratį, kuris man truputį per mažas buvo. Aš pirmas važiavau, smarkiai įsibėgėjau nuo didelio kalno, pašokau ir atsibudau po minutės. Jaučiau, kad dabar viskas bus kitaip“, – nelaimingą įvykį prisimena Augustas.

Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 Viltie miestas Nr.2 | Page 27