Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 15

Pagal lytį, tiek vyrai (59,8 proc.), tiek moterys (54,8 proc.) per pastaruosius 3 metus teigė savanoriavę
daugiau.
Remiantis tyrimo duomenimis, visų išsilavinimo lygmenų savanoriai per pastaruosius 3 metus
savanoriavo daugiau: 90,9 proc. pradinį išsilavinimą įgijusiųjų, 73,2 proc. pagrindinį išsilavinimą
įgijusių, 68,6 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių, 57,9 proc. aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių ir 37,6
proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių. Remiantis atlikta dažnių eilutės analize, galima teigti, jog
skirtingo išsilavinimo savanorių įsitraukimo į savanorišką veiklą kitimas per pastaruosius 3 metus
nėra vienodas. Neproporcingai didelės dalys pradinį, pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą turinčių
savanorių teigė per pastaruosius 3 metus savanoriavę daugiau. Neproporcingai didelė dalis aukštąjį
išsilavinimą turinčių savanorių teigė per pastaruosius 3 metus savanoriavę tiek pat arba mažiau, o
neproporcingai maža dalis - daugiau. Iš šių duomenų matosi, kad per pastaruosius 3 metus daugiausiai
savanoriavo pradinį išsilavinimą įgiję respondentai. Šie duomenys dar kartą patvirtina prieš tai iškeltą
mintį, jog intensyviausiai į savanorišką veiklą įsitraukia ir ja užsiima jaunesni žmonės, o vėliau
įsitraukimas mažėja ir/arba nusistovi.
Tiek dirbantys, tiek nedirbantys savanoriška veikla užsiimantys respondentai per pastaruosius 3
metus teigė savanoriavę daugiau: nedirbančiųjų kiekis statistiškai reikšmingai didesnis – net 71,4
proc. nedirbančiųjų rinkosi šį variantą, lyginant su 44,4 proc. dirbančiųjų. Taip pat, statistiškai
reikšmingai didesnė dalis dirbančių savanorių, lyginant su nedirbančiaisiais, teigė per pastaruosius 3
metus savanoriavę tiek pat arba mažiau.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių gyventojai per pastaruosius 3 metus savanoriavo daugiau. Iš
šių trijų apskričių didžiausia dalis savanorių, per pastaruosius 3 metus dar labiau įsitraukusių į
savanorišką veiklą, yra Kauno apskrityje – 56,6 proc., o 54,6 proc. Vilniaus apskrityje gyvenančių
savanorių rinkosi tokį variantą, o Klaipėdos apskrityje – 50 proc. Verta paminėti, jog tik vienoje -
Marijampolės apskrityje didžioji dalis savanoriaujančių respondentų teigė per pastaruosius 3 metus
sumažinę savo įsitraukimą į savanorišką veiklą - jų buvo 54,6 proc.
Neproporcingai didelės dalys savanorių, kuriems savanorystė asocijuojasi su asmeniniu tobulėjimu ir
naujų pažinčių užmezgimu per pastaruosius 3 metus linkę savanoriška veikla užsiimti daugiau. O
neproporcingai mažos šias asociacijas turinčių savanorių dalys, lyginant su kitas asociacijas
paminėjusiais respondentais, linkę savanoriauti mažiau arba tiek pat. Galima kelti hipotezę, jog norint
skatinti savanorių didesnį įsitraukimą yra svarbu užtikrinti, jog savanoriaudami jie galėtų tobulinti
savo įgūdžius bei susipažinti su kitais žmonėmis. Taip pat, natūralu, jog per pastaruosius 3 metus
savanoriška veikla mažiau užsiėmė tie, kuriems savanorystė kelia neigiamas asociacijas.
Taip pat įdomu, jog yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp savanorio veiklos srities ir jo įsitraukimo į
veiklą tendencijos per pastaruosius 3 metus - sporto srityje savanoriaujantys respondentai labiau, nei
kitų sričių savanoriai, linkę per pastaruosius 3 metus savanoriauti daugiau, nei prieš tai.
Taip pat galima pastebėti, jog savanoriškos veiklos intensyvumo kitimas priklauso ir nuo savanorio
motyvacijos. Pastebėjome, jog savanoriai, kuriuos motyvuoja noras dalintis patirtimi ir mokytis bei
draugų arba šeimos narių paskatinimas ir pavyzdys teigė per pastaruosius 3 metus savanoriavę
daugiau, nei kitokią veiklos motyvaciją turintys žmonės.
SAVANORIŠKOS VEIKLOS SRITIS
12