Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 16

Tyrime buvo klausta kokioje srityje (-se) respondentai savanoriauja daugiausia. Buvo galima rinktis
iš socialinės, kultūros, sveikatos arba sporto sričių. Svarbu paminėti, kad respondentai galėjo
pažymėti ne vieną variantą.
Pasak tyrimo duomenų, respondentai įvardijo, kad kultūros (61,2 proc.) ir socialinė (59,5 proc.) sritys
yra populiariausios, o nepopuliariausios – sporto (23,4 proc.) ir sveikatos (5 proc.).
Savanoriškos veiklos srities pasirinkimas nepriklauso nuo savanorio lyties - tiek tarp moterų, tiek tarp
vyrų populiariausios savanoriavimo sritys yra kultūrinė ir socialinė: 63,1 proc. moterų bei 57,7 proc.
vyrų rinkosi kultūrinę sritį, o 61,4 proc. moterų ir 56,1 proc. vyrų rinkosi socialinę sritį.
Visų amžiaus grupių savanoriai nurodė daugiausiai savanoriaujantys socialinėje ir kultūrinėje srityse
(14 -17 m. amžiaus: socialinėje 54,2 proc., kultūrinėje 69 proc.; 18-29 m. amžiaus: socialinėje 60,9
proc., kultūrinėje 65 proc.; 30-45 m. amžiaus: socialinėje 64,4 proc., kultūrinėje 39,7 proc.; 46 – 63
m. amžiaus: socialinėje 59,2 proc., kultūrinėje 56,3 proc.; vyresni nei 63 m. amžiaus: socialinėje 71,4
proc., kultūrinėje 42,9 proc.).
Atliktos populiacijų homogeniškumo analizės rezultatai leidžia teigti, jog skirtingo amžiaus
savanorių savanorystės srities pasirinkimas nėra vienodas. Neproporcingai maža dalis 14-17 m.
amžiaus savanorių (lyginant su kitomis amžiaus grupėmis) renkasi savanorystę socialinėje srityje ir
neproporcingai didelė dalis - sporto srityje. Taip pat išsiskiria 30-45 m. amžiaus savanoriai, kurių
neproporcingai didelė dalis renkasi savanorystę socialinėje srityje ir neproporcingai maža dalis
renkasi savanorišką veiklą kultūros arba sporto srityse.
Kultūrinė ir socialinė sritys populiariausios ir tarp skirtingo išsilavinimo savanorių (įgiję aukštąjį
išsilavinimą – socialinėje (62,3 proc.) ir kultūrinėje (52,4 proc.), įgiję aukštesnįjį išsilavinimą –
kultūrinėje (68,4 proc.) ir socialinėje (55,3 proc.) srityse, įgiję pagrindinį išsilavinimą – kultūrinėje
(69,1 proc.) ir socialinėje (57,7 proc.), įgiję pradinį išsilavinimą – socialinėje, kultūrinėje ir sporto
srityse, bet iš jų populiariausia kultūros sritis – 68,2 proc. respondentų ją pasirinko, įgiję vidurinį
išsilavinimą – kultūrinėje (66,1 proc.) ir socialinėje (58,9 proc.) srityse). Atlikto homogeniškumo
testo rezultatai leidžia teigti, jog įgytas išsilavinimas ir savanorystės sritis yra priklausomi, t. y.
skirtingą išsilavinimą turinčių savanorių veiklos srities pasirinkimai statistiškai reikšmingai skiriasi.
Savanoriai, turintys aukštąjį išsilavinimą yra labiau linkę rinktis socialinę sritį ir mažiau linkę rinktis
sporto sritį, nei kito išsilavinimo lygmens savanoriai. Neproporcingai didelė dalis turinčių aukštesnįjį
išsilavinimą renkasi savanorystę sveikatos srityje. Pradinį arba pagrindinį išsilavinimą turintys
savanoriai, palyginti su kito išsilavinimo savanoriais, yra labiau linkę savanoriauti sporto srityje ir
mažiau linkę savanoriauti socialinėje srityje.
Dirbantys ir nedirbantys taipogi daugiausiai savanoriauja socialinėje ir kultūrinėje srityse. Socialinėje
– 62,7 proc. dirbančiųjų ir 55,6 proc. nedirbančiųjų, o kultūrinėje – 57 proc. dirbančiųjų ir 66,4 proc.
nedirbančiųjų. Remiantis statistine duomenų analize galima teigti, jog dirbančių ir nedirbančių
savanorių savanoriškos veiklos srities pasirinkimas nėra vienodas. Dirbantys savanoriai labiau linkę
rinktis socialinę sritį, nei nedirbantys, o nedirbantys savanoriai labiau linkę rinktis sporto sritį, nei
dirbantys.
Tarp Vilniaus apskrityje gyvenančių savanorių populiariausia savanorystės sritis yra kultūros (59
proc.) ir socialinė (58 proc.). Tarp Kauno apskrityje gyvenančių respondentų populiariausia
savanorystės sritis yra socialinė (73,6 proc.) ir kultūrinė (52,8 proc.). Tarp Klaipėdos apskrityje
gyvenančių respondentų populiariausia savanorystės sritis yra socialinė (60,7 proc.) ir kultūrinė (57,1
13