Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 14

rinkosi kitą savanoriavimo dažnumą, lyginant su nedirbančiaisiais. Taip pat, neproporcingai mažos
dirbančiųjų dalys ir neproporcingai didelės nedirbančiųjų dalys teigė savanoriaujantys 1-2 k. per
mėnesį arba 1-2 k. per pusmetį.
Vilniaus (25,4 proc.) ir Kauno (25,5 proc.) apskrityse gyvenantys daugiausiai savanoriauja 1-2 kartus
per savaitę. Klaipėdos apskrityje gyvenantys daugiausiai savanoriauja 1-2 kartus per metus, tokių yra
28,6 proc.
Įdomi sąsaja tarp savanoriškos veiklos dažnumo bei savanorių nuomonės, ar jiems pakanka
informacijos apie savanoriškos veiklos galimybes. Statistiškai reikšmingai didesnė dažniau (1-2 k.
per savaitę) savanoriaujančių respondentų dalis teigė, jog informacijos jiems pakanka, itin maža jų
dalis nurodė, kad informacijos trūksta. Tuo tarpu neproporcingai didelė dalis savanoriaujančių retai
(1-2 k. per metus) nurodo, jog informacijos jiems trūksta, ir reikšminga mažesnė, nei kitu dažnumu
savanoriaujančių, dalis sako, kad informacijos apie savanorystės galimybes pakanka. Galima daryti
prielaidą, kad dalis retai savanoriaujančių respondentų savanoriška veikla užsiimtų dažniau, jei juos
pasiektų daugiau su savanoryste susijusios informacijos.
TENDENCIJA
Apklausoje buvo klausta, kiek per pastaruosius 3 metus savanoriaujantys respondentai savanoriavo:
daugiau nei prieš tai, mažiau ar tiek pat.
Remiantis tyrimo duomenimis, per pastaruosius 3 metus didžioji dalis visų savanoriaujančių
respondentų savanoriavo daugiau nei prieš tai, tokį variantą pasirinko 56,5 proc. Iš šių duomenų
galima daryti išvadą, kad savanorystė Lietuvoje populiarėja, nes žmonės yra linkę daugiau
savanoriauti. 21,8 proc. respondentų savanoriavo tiek pat, o 21,5 proc. savanoriavo mažiau.
Dalyvavimo savanoriškose veiklose įsitraukimas per 3 metus atitinkamose respondentų
charakteristikų grupėse:
Pagal respondentų amžių: 14-17 m. ir 18-29 m. amžiaus savanorių didžiosios dalys (75,4 proc. ir 58,4
proc. atitinkamai) teigė per pastaruosius 3 metus savanoriavę daugiau. 30-45 m. amžiaus savanorių
37 proc. nurodė savanoriavę daugiau, o 35,6 proc. nurodė savanoriavę mažiau. 46-63 m. ir vyresnių
nei 63 m. amžiaus savanorių didžiosios dalys nurodė per pastaruosius 3 metus savanoriavę mažiau.
Remiantis duomenų statistine analize galima teigti, kad amžius ir savanoriavimo tendencija yra
priklausomi, t. y. skirtingų amžiaus grupių savanorių įsitraukimo į savanorišką veiklą kitimas per
pastaruosius 3 metus nėra vienodas. Lyginant skirtingo amžiaus savanorių grupes pagal įsitraukimo
į savanorystę kitimą, neproporcingai didelė dalis 14-17 m. amžiaus savanorių teigė savanoriaujantys
daugiau, ir neproporcingai maža dalis teigė savanoriaujantys tiek pat arba mažiau. Neproporcingai
didelės dalys 18-29 m. bei 30-45 m. amžiaus savanorių teigė savanoriaujantys mažiau, o
neproporcingai mažos dalys - tiek pat. Neproporcingai didelė dalis 46-63 m. amžiaus ir vyresnių
respondentų teigė savanoriaujantys tiek pat.
Apibendrinus šiuos duomenis, galima teigti, jog į savanorišką veiklą aktyviausiai įsitraukia,
savanoriauti pradeda jauni žmonės iki 18 m. amžiaus, didžioji dalis vis aktyviau savanoriauja ir iki
30-ies metų amžiaus, nors dalis savo savanorišką veiklą mažina. Vėliau įsitraukimas į savanorišką
veiklą mažėja, o maždaug nuo 45 m. amžiaus tampa pastovus, nekintantis - vyresni savanoriai yra
linkę savanoriauti maždaug vienodai, nei daugiau, nei mažiau.
11