Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas

emocijomis bei naujomis pažintimis, kai pastarosioms savanorystę rečiau asocijuojasi su bendruomenine veikla, geradaryste ar kitomis sąsajomis. Gauti tyrimo rezultai atskleidžia, kad nors visos respondentų grupės pagal išsilavinimą savanorystę daugiausiai sieja su pagalba, tačiau statistiškai reikšmingai didesnė pradinį išsilavinimą turinčių respondentų dalis, lyginant su kitomis apklaustųjų pagal išsilavinimą grupėmis, savanorystę sieja su pagalba (63,6 proc.) ir naujomis pažintimis (22,7 proc.). Šiuos gautus rezultatus labiausiai galime sieti su 14-17 m. amžiaus, pradinį išsilavinimą įgijusiais respondentais, kurie, kaip atskleidžia anksčiau aptarti duomenys, daugiausiai linkę savanorišką veiklą sieti su būtent šiomis kategorijomis. Statistiškai reikšmingi skirtumai, lyginant su kitomis respondentų pagal išsilavinimą grupėmis, fiksuojami ir aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų tarpe, kurie linkę gerokai dažniau savanorišką veiklą sieti su geradaryste, savirealizacija ar bendruomenine veikla (28,0 proc., 13,5 proc. ir 9,6 proc.). Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų tyrimo respondentų tokiose savanorystę sampratos kategorijose, kaip pagalba, asmeninis tobulėjimas, neatlygintina veikla, naujos pažintys, kitos sąsajos, nepastebimi. Tačiau, didesnė dalis dirbančiųjų apklausos dalyvių, lyginant su nedirbančiais, linkę savanoriavimą sieti su geradarystę (25,7 proc., lyginant su 16,6 proc.), savirealizacija (11,2 proc., lyginant su 7,5 proc.) ir bendruomenine veikla (9,2 proc., lyginant su 5,4 proc.), kai nedirbantieji labiau nei dirbantieji linkę savanorystę asocijuoti su geru laiku ar teigiamomis emocijomis (24,9 proc., lyginant su 15,9 proc.). Statistiškai reikšmingi repondentų atsakymai apie savanorystės sampratą skirtingose Lietuvos apskrityse nepastebimi. IŠ KUR SUŽINOMA APIE SAVANORIAVIMO GALIMYBES? Atliekant tyrimą siekta išsiaiškinti, iš kokių šaltinių Lietuvos gyventojai sužino apie savanoriškos veiklos galimybes. Šie duomenys svarbūs nagrinėjant, per kokius informacijos kanalus Lietuvos gyventojus dažniausiai bei efektyviausiai pasiekia informacija apie savanorystę ir jos pasiūlymus. Tyrimo duomenys parodo, kad didžioji dauguma (78,2 proc.) savanoriaviavusių ar vis dar savanoriaujančių respondentų įvardijus socialinius tinklus, kaip informacijos šaltinį, kuris leidžia sužinoti apie savanoriškos veiklos galimybes. Kiek mažesnė dalis, 59,5 proc., apklausos dalyvių įvardijo draugus. 18,5 proc. respondentų teigė sužinantys apie savanorystės pasiūlymus iš spaudos, kai 11,0 proc. – iš šeimos. Vos 4,5 proc. respondentų informacijos apie savanoriavimo galimybes šaltiniu įvardijo švietimo įstaigas/darbovietą ar organizatoriaus/informacijos centrus – 3,9 proc. 5,2 proc. apklaustųjų teigė sužinantys apie savanoriavimo galimybes iš kitų šaltinių. Iš duomenų matyti, kad fiksuojami statistiškai reikšmingi skirtumai, iš kokių informavimo šaltinių apie savanoriavimo galimybes sužinoti respondentai pagal skirtingas amžiaus grupes. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad statistiškai reikšmingai didesnė 14-17 m. amžiaus apklausos dalyvių grupė, lyginant su kitomis amžiaus kategorijomis, apie savanoriavimo pasiūlymus sužino iš švietimo įstaigų (9,9 proc.), kai 18-29 m. amžiaus grupė – iš socialinių tinklų (87,2 proc.). Tuo tarpu 46-63 m. respondentai, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, dažniau apie savanorystės galimybes sužino iš spaudos, kai 63 m. ir vyresni gyventojai – iš šeimos (42,9 proc.). Statistiškai reikšmingi respondentų atsakymų apie savanorystės galimybių informavimo šaltinius skirtumai pastebimi ir tarp dirbančiųjų bei nedirbančiųjų apklausos dalyvių. Kaip matyti iš duomenų, dirbantys asmenys gerokai dažniau nei nedirbantys apie savanoriavimo galimybes sužino iš spaudos (22,0 proc.) ar kitų šaltinių (7,1 proc.), kai nedirbantieji –iš šeimos (13,3 proc.) bei atitinkamai 7

Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 10