Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 9

Savanorystės samprata
Atliekant tyrimą visų pirma, siekta išsiaiškinti, kokia savanorystės samprata būdinga Lietuvos
gyventojams. Šiam tikslui buvo ištirta, kas apklausos dalyviams yra savanorystė, iš kokių šaltinių
dažniausiai sužinoma apie savanoriškos veiklos galimybes, taip pat, ar respondentai sutinka su
teiginiu, kad savanorystė yra neapmokama praktika bei privalumas darbinantis.
KAIP YRA SUPRANTAMA SAVANORYSTĖ?
Tyrimo metu respondentų prašyta įvardinti, su kuo jiems asocijuojasi sąvoka „savanorystė“. Gauti
duomenys parodo, kad Lietuvos gyventojų atsakymai į šį klausimą pasiskirsto į tokias savanoriškos
veiklos sampratos kategorijas, kaip: pagalba, asmeninis tobulėjimas, neatlygintina veikla, geras
laikas/teigiamos emocijos, naujos pažintys, bendruomeninė veikla, savirealizacija, geradarystė,
neigiamos sąsajos (pavyzdžiui, savanorystė įvardijama kaip išnaudojimas, pigi/nemokama darbo jėga
ar vergystė) ir kitos sampratos, kurios yra pavienės ir nepatenka nei į vieną iš išskirtų sampratų.
Savanoriavę ar vis dar savanoriaujantys apklausos dalyviai savanorystę daugiausiai sieja su pagalba
(43,5 proc.), asmeniniu tobulėjimu (22,8 proc.), geradaryste (21,6 proc.) ir geru laiku bei teigiamomis
emocijomis (20,0 proc.). Kiek mažesnė dalis respondentų savanorišką veiklą asocijuoja su tokiomis
sampratos kategorijomis, kaip naujos pažintys ir neatlygintina veikla, atitinkamai 13,1 proc. ir 13,03
proc. Beveik 10 proc. apklaustųjų savanorystę sieja su savirealizacija arba įvardiją ją kitomis
sąvokomis, kurios nepatenka į minėtasias pagal apklausos duomenis išskirtas kategorijas.
Neigiamomis sąvokomis, tokiomis kaip išnaudojimas ar vergystė, savanorišką veiklą įvardija vos 2,8
proc. savanoriavusių ar savanoriaujančių tyrimo respondentų.
Tyrimo duomenys parodo, kad tiek didžioji dalis moterų, tiek vyrų savanorystę sieja su pagalba,
atitinkamai 49,6 proc. ir 32,9 proc. Tačiau, statistiškai reikšmingai didesnė dalis moterų, lyginant su
vyrais, linkusi savanorystę sieti su geru laiku/teigiamomis emocijomis (24,5 proc., lyginant su 11,6
proc.), kai vyrai labiau nei moterys linkę savanoriavimą įvardinti kaip neatlygintiną veiklą (22,2
proc., lyginant su 17,3 proc.) bei asocijuoti su neigiamomis sąsajomis (3,7 proc., lyginant su 2,3
proc.).
Iš apklausos duomenų pastebima, kad statistiškai reikšmingai didesnė dalis 14-17 m. amžiaus
respodentų dalis, lyginant su kitomis išskirtomis apklausos dalyvių amžiaus kategorijomis,
savanorišką veiklą sieja su pagalba (53,5 proc.) ir naujomis pažintimis (24,7 proc.). Gerokai didesnė
dalis 18-29 m. apklaustųjų savanorystę sieja su asmeniniu tobulėjimu (32,5 proc.), naujomis
pažintimis (18,5 proc.) ir savirealizacija (12,4 proc.), kai 30-45 m. respondentų amžiaus grupė gerokai
labiau, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, savanorišką asocijuoja su geradaryste (27,4 proc.).
Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyresnio amžiaus, 46-63 m., apklausos dalyvių savanoriavimą,
kaip ir jauniausio amžiaus grupės respondentai, sieja su pagalba (49,3 proc.) bei, kaip ir 30-45 m.
amžiaus apklausos dalyviai, su geradaryste (26,8 proc.). Tuo tarpu 63 metų amžiaus ir vyresni
respodentai savanorišką veiklą dažniau, nei kitos amžiaus grupės, linkę įvardinti kaip neatlygintiną ir
bendruomeninę veiklą (atitinkamai 28,6 proc. ir 14,3 proc.). Įdomu ir tai, kad 30-45 m., 46-63 m. ir
63 m. ir vyresnių respondentų amžiaus grupės gerokai mažiau, lyginant su jaunesnio amžiaus tyrimo
apklauso dalyvių grupėmis, savanorystę sieja su asmeniniu tobulėjimu, geru laiku/teigiamomis
6