tai reiškia, kad tarp lietuvių ir anglų kyla
konfliktas. Šis konfliktas nebūtinai turi būti
akivaizdus, jis gali pasireikšti ir kasdieniniame
lygmenyje iš pažiūros visiškai nekaltais būdais
(Eriksen,
2001:262).
Tiems
būdams
paprasčiausiai galime priskirti jau anksčiau
mano minėtus straipsnius ar internetinius
komentarus. Taip pat norėčiau aptari ir pačių
lietuvių elgesį šioje šalyje, kai kurie asmenys
savo
teisiniais
nusižengimais
Anglijos
piliečiams sudaro tikrai prastą įvaizdį apie
save. O kadangi yra įprasta pritaikyti kitų
tautybių asmenų nusižengimus visai tautai, tai
susidaro įspūdis, kad visi žmonės gyvenantys
Lietuvoje yra linkę į smurtą, nusižengimus
viešąjai tvarkai bei kitus pažeidimus. Galima
teigti, kad toks reiškinys gali būti įvardytas
kaip tam tikras dominuojantis diskursas.
Kadangi, tai yra mąstymo ir kalbėjimo būdas
apie kažką, šiuo atveju apie tai kokie lietuviai
blogi, kuris tampa natūraliu reiškiniu ir žmonės
supratę, kad tai yra lietuvis iš karto per daug
negalvodami galvos, kad jis yra vagis ar
žiaurus nusikaltėlis (Holliday A., Hyde M.,
Kullman J., 2010: 46). Tokia nuomonė apie
lietuvius
Jungtinėje
Karalystėje
yra
dominuojanti, tik labai maža anglų grupė
įžvelgia individualias žmogaus sąvybes, o ne
tik jo tautybę ir neapasibrėžia žmogaus bei
netaiko jam kažkokių dalykų, kuriuos padarė
kitas tos pačios šalies gyventojas.
Lietuviai
Jungtinėje
Karalystėje
yra
praktiškai viena iš didžiausių etninių grupių
emigravusių į šalį darbo, mokslo ar
asmeniniais
sumetimais.
Dėl
didelio
emigrantų skaičiaus šalyje gyventojai piktinasi
kievienu jų žingsniu, jiems trukdo netgi
atvykėlių kalba, apranga bei daugelis, mūsų
akimis žiūrint, nereikšmingų dalykų. Šioje
šalyje gausu stereotipų spie Lietuvą, kurie
neturi jokio pagrindo būtų skleidžiami.
Dažniausiai jie būna žeidžiantys, skaudinantys,
verčiantys slėpti savo tapatybę. Šios
priežastys
lėmė
lietuvių
stigmatizaciją
Jungtinėje Karalystėje, jiems gėda prisipažinti,
jog yra Lietuvos piliečiai, gėda viešumoje,
kartais net namuose kalbėti gimtąją kalba.
Lietuviai sengiasi kaip galima labiau slėpti, jog
yra kas yra, kadangi jeigu tai išaiškėtų būnant
tikrų britų draugijoje. Mūsų tautiečiai labai
greitai
susilauktų
neigiamų
žodžių,
atstumančių žvilgsnių bei greičiausiai prieš tai
bendravę žmonės, jeigu jų draugai yra
priešiškai nusiteikę prieš lietuvius, taip pat
nebenorės bendrauti. Kadangi bijo patys tapti
atstumtaisiais ar sulauktų nemalonių replikų
vien todėl, kad lietuvius laiko savo draugais.
Kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau akivaizdu, jog
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys emigrantai
lietuviai jaučia gėda būdami Lietuvos
piliečiais.
Literatūros sąrašas:
1. Castles S., Miller M., The Age of Migration: International Population Movements in the
Modern World. 3rd ed., Guilford Press, New York, 2003: 23, 27.
2. Douglas S. Massey, Theories of International Migration: A Review and Appraisal,
Population and Development Review, 1993: 435.
3. Eriksen T. H., Small places, large issues, London, Pluto Press, 2001: 262.
4. Holliday A., Culture as constraint or resource: essentialist versus non-essentialist viewsThe Japanese Learner, 2000, 20: 1.
5. Holliday A., Hyde M., Kullman J., Intercultural Communication: an advanced resource book
for students, Routledge, 2010: 22, 42, 46.
6. Martinaitis Ž., Žvalionytė D., Emigracija iš Lietuvos: ką žinome, ko nežinome ir ką
turėtume žinoti?- Politologija, 2007, 3(47): 117.
Šaltiniai:
1. http://www.topix.com/forum/world/lithuania/TM2VNQO20FKOUI6OU, Lithuanians in
England, thougts on the English people, 2008-2014.
2. http://www.anglija.lt/straipsniai/mano_anglija/geda_buti_lietuviu.html, Čepaitė Z., Gėda
būti lietuviu?, 2009.
3. http://www.iom.lt/documents/1_EMIGR_2013_MA.pdf, Taptautinės migracijos
organizacijos (TMO) surašymo duomenys, 2011.