lithuanians are really degraded stupid junkies,
alco addicts. I never speak to lithuanians
because they are just walking problem.‘‘(vert.
Aš čia gyvenu jau mėnesį ir galiu pasakyti, kad
dauguma mano brolių lietuvių yra tikrai
degradavę kvaili narkomanai, alkoholio aukos.
Aš niekada nekalbu su lietuviais, nes jie yra tik
vaikščiojanti problema). Kaip matote, netgi
patys lietuviai turi susikūrę tam tikrus
stereotipus, kad visi jo gimtinės gyventojai yra
kvaili bei bendraujant su jais galima prisišaukti
tik problemų. Tai tik vienas iš daugelio rastų
pavyzdžių, tačiau remiantis šiuo pavyzdžiu
galima teigti, kad patys lietuviai tokiu
mąstymu kitus savo tautiečius paverčia ,,kitu‘‘.
Pavertimas ,,kitu‘‘ parodo kaip lengvai mes
galime atmesti žmones juos sumenkindami
(Holliday A., Hyde M., Kullman J., 2010: 22). Šis
asmuo susidaręs neadekvačią nuomonę apie
savo tautiečius iš kitų žmonių pasakojimų. Tai
pat
didelę
įtaką
tokiam
nuomonės
formavimuisi turi ir medijų daroma įtaka.
Kadangi kaip ir minėjau anksčiau spaudoje
gausu įvairiausiu straipsnių, kuriuose lietuviai
gyvenantys
Jungtinėje
Karalystėje
vaizduojami tik iš blogosios pusės. Ši medijų
įtaka priklauso tam tikram atstovaujamųjų
jėgų modeliui (Holliday A., Hyde M., Kullman J.,
2010: 42). Į šį modelį įeina ir tam tikrų
institucijų, valdžios, nuomonės, kuriomis kaip
teisingomis, vadovaujasi
ir kiti žmonės.
Tarkim jeigu Jungtinės Karalystės policijos
pareigūnas sučiupo lietuvį darant nusižengimą
ir jeigu norint sustabdyti šį nusižengimą įvyko
konfliktas tarp šių dviejų asmenų, tai
greičiausiai policijos pareigūnas teigs, kad
lietuviai visada nusižengia ir nepaiso įstatymu
ir be visa to dar veliasi į konfliktus su policijos
pareigūnais. Tokiu būdu, policijos pareigūnui
išreiškus nepasitenkinimą lietuvio elgesiu, bus
manoma, kad visi jie taip elgiasi. Toks įspūdis
pašaliniams žmonėms susidarys tik todėl, kad
tai pasakė žmogus, kuris atstovauja tam tikrai
valdžios grupei bei turi tam tikrą statusą
visuomenėje. Taip pat į šį modelį įeina ir
populiari žmonių nuomonė, kuri dažniausiai
esensializuoja kitų tautų asmenis. Esensialistų
požiūriu labai svarbi kalba, kuri yra glaudžiai
susijusi su nacionaline, kultūra (Holliday A.,
1999:1), o kaip žinant dauguma į Jungtinę
Karalystę atvykusių lietuvių labai prastai arba
iš viso nekalba angliškai. Šis kalbos
nemokėjimas yra dar viena puiki priežastis
britams smerkti bei manyti, kad su visais
lietuviais yra neįmanoma susikalbėti angliškai.
Remiantis šiuo modeliu taip pat galima teigti,
kad Lietuvos piliečių blogo įvaizdžio
formavimui didelės įtakos turi medijos, šiuo
atveju žurnaluose, laikraščiuose, internete
publikuojami straipsniai bei komentarai,
juokeliai, įžeidimai, kuriuos sukuria kiti
žmonės norėdami pažeminti, pasmerkti kitos
tautybės asmenį, nežvelgiant į jį kaip į
individą, o matant jį tik kaip tam tikros
valstybės, šiuo atveju Lietuvos, pilietį, kuriam
yra priskiriami ir kitų žmonių blogi darbai,
nusižengimai ir panašiai.
Ką jau kalbėti apie pačių Jungtinės
Karalystės gyventojų nuomonę apie lietuvius.
Viename interneto portale buvo diskutuojama
apie lietuvius emigrantus jų šalyje. Norėčiau
pateikti keletą komentatorių nuomonių apie
emigrantus lietuvius- ,, What language are you
speaking? Engwish or Lithualien?‘‘(vert. Kokia
kalba
jūs
kalbate?
Angnorėčiau
ar
Lietateiviškai?); ,,We dont want you here you
came for the free home and free money free
medical care so go back home‘‘(vert. Mes
nenorime jūsų čia, jūs atvykstat dėl nemokamų
namų ir nemokamų pinigų, nemokamos
medicininės priežiūros, taigi grįžkit namo).
Kaip matote iš pavyzdžių anglai kaltina
lietuvius
kalbos
nemokėjimu,
naudos
ieškojimu jų šalyje, taip pat buvo minima, kad
lietuviai vagia jų darbus. Tokie ir kiti panašūs
komentarai, verčia lietuvius slėpti savo
tautybę, nekalbėti gimtąją kalba ir stengtis kuo
labiau supanašėti su britais. Emigravusiems
mūsų šalies piliečiams paprasčiausiai gėda dėl
tokių
Jungtinės
Karalystės
gyventojų
komentarų. Šį gėdos jausmą, baimę pasakyti
kas jie tokie iš tiesų esą galima apibrėžti
stigmatizacijos
sąvoka.
Apskritai,
stigmatizacija, tai neigiamų savybių bei
charakteristikų priskyrimas asmenims ar jų
grupėms, kuris sudaro sąlygas diskriminavimo
atsiradimui. Šiuo atveju lietuviai gyvenantys
Jungtinėje Karalystėje yra stigmatizuojami
vietinių gyventojų, tokių būdų jiems
priskiriamos socialinės stigmos, kurios turi
didelės įtakos ilgalaikiam bei nuolatiniam
asmens nuvertinimui. Dėl šių socialinių stigmų
susidaro tam tikros grupės atsūmimas. Šiuo
atveju yra atstūmiama tam tikra etnin