Antroji- dviejų darbo rinkų teorija teigia, jog
valstybėje egzistuoja dvi darbo rinkos: pirmoji
- suteikianti aukštas pajamas, išsilavinusiems
vietiniams gyventojams skirta darbų rinka,
antroji – pavojingų, mažai apmokamų darbų,
kurių nenori imtis vietiniai gyventojai, rinka.
Todėl tokias darbo vietas užima migrantai.
Trečioji tai, migracijos tinklo teorija. Ji
migracijos
srautus
aiškina
kaip
save
generuojantį veiksnį – migrantai suteikia ne tik
informacijos apie darbo rinkos situaciją,
įsidarbinimo,
atlyginimo,
apgyvendinimo
galimybes, pateikia savo patirtis, bet ir patys
savanoriškai ar kaip komercinę paslaugą
suteikia informaciją ar teikia kitas paslaugas.
Augant migrantų skaičiui mažėja ir migracijos
sąnaudos – randasi ir pinga legalūs ar
nelegalūs migracijos keliai, komunikacija su
išvykimo
valstybe,
pinigų
persiuntimo
procedūros ir kt (Douglas S. Massey,
1993:435). Ketvirtoji- migracijos sistemų
teorija – migracija – tai makro ir mikro
struktūrų tarp dviejų teritorijų sąveikos
rezultatas. Makro struktūromis laikomi –
instituciniai veiksniai, mikro struktūros tai
pačių migrantų įsitikinimai, praktikos ir tinklai.
Šie du lygmenys jungiasi įvairiais tarpiniais
mechanizmais. Ši šiuo metu populiari teorija
pripažįsta, kad kartais sunku atskirti mikro ir
makro lygmenis ir įvardyti jų sąveiką, ir kad
dažnai sąveika persidengia (Castles S. Miller
M., 2003: 27). Penktoji- pasaulio sistemų
teorija – migraciją lemia darbo jėgos judėjimas
iš periferijos į centrą. Periferija laikomi
besivystantys, ne rinkos ekonomikos regionai,
centras
–
kapitalistinės,
poindustrinės
valstybės. Centras ir periferija susiję
kultūriniais, prekybos, kalbiniais ir kitais
saitais. Būtent šios teorijos aiškina dėl kokių
priežasčių vyksta migracijos procesas.
Remiantis TMO tyrimų duomenimis (TMO,
2011 tyrimo duomenys) populiariausios tarp
mūsų tautiečių yra šios šalys: Rusija- 1044,
Danija 1100, Švedija 1146, JAV 1276. Vienos
iš labiausiai populiarių tai- Ispanija 1788,
Vokietija 1948, Norvegija 3745, Airija 5587,
tačiau pati populiariausia šalis į kurią migruoja
dauguma mūsų tautiečių smarkiai lenkia visas
anksčiau išvardintas valstybes. Net 26395
lietuvių yra emigravę į Jungtinę Karalystę.
Dauguma Lietuvos piliečių išvykę gyventi į
Jungtinę Karalystę tikisi ten rasti gerai
apmokamą darbą, daug socialinių garantijų bei
įsigyti gerą bei patogų būstą, tačiau yra kur kas
sudėtingiau. Lietuviai patenka į pirmąjį
trejetuką Anglijoje tarp emigrantų benamių.
Lietuviams, atvykusiems laimės ir geresnio
gyvenimo ieškoti užsienyje, ne visada
pasiseka. Dėl vienų ar kitų priežasčių netekę
pragyvenimo šaltinio, dalis tautiečių tampa
benamiais. Galbūt tai nėra vien tik tinginystės,
polinkio į alkoholį ar narkotines medžiagas
pasekmė? Gyvenamosios vietos netenka ir tie,
kuriuos apgavo darbdaviai ir nesumokėjo
priklausančio atlyginimo, gyvenamosios vietos
gali nebeturėti ir tie, kuriuos pažadais
„maitino“ neaiškios įdarbinimo agentūros.
Tokių