Smurtas prieš vaikus zurnalas_sp16-m | Page 6

geležį, kol karšta“ (Grigas 1971: 15, 32), (Radvilas 1991:9, 13, 15, 18) Šios patarlės „Lenk medį, kol žalias; mokink vaiką, kol leidžia manyti, kad tėvai turėjo pilną teisę mažas“ (Čepukienė 1973: 127-128). vaikus bausti mušdami, ir tai nebuvo laikoma smurtu. Vaikams turėjo būti skaudu ir dėl svetimų žmonių barimo ar smurtavimo. Dar keletas patarlių apie smurtą: „Kas nori mušti, ir lazdą randa“ (Grigas 1987:232), „Geras ir žodžio paklauso, o pikto ir lazda Lietuvių liaudies dainynuose surinktos gražiausios dainos. Dainomis apdainuojamas visas gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Daina lydėdavo visuose darbuose. Jomis buvo perduodama visa išmintis. Kiekvienas Lietuvos regionas dainavo savo tarme. Dainos buvo labai panašios, skyrėsi tik keletu žodžių. Todėl apžvelgdama dainas, kuriose minimas smurtas, atskirai neskirstau regionais. Dainos (Nuotrauka iš asmeninio autorės archyvo) Tokios patarlės parodo, kaip svarbu auklėti mažą vaiką, kol jis dar leidžiasi auklėjamas. Bet jos kartu kalba ir apie smurtą. Savaime atsiranda klausimas – kodėl už vieną muštą gali dešimt nemuštų duoti? Ar todėl, kad jis pasidaro geresnis, ar dėl to, kad bijo kitą kartą būti mušamas ir pasidaro paklusnus? Kai kurios patarlės siejasi su rinkiniuose suskirstytos atskiromis temomis. Šeimos dainose atsispindi pabarimai dėl to, kad anksti nesikėlė, darbų nepadarė: „Oi bara, bara mani tėvelis,/ Ko neskėlau rytelia,/ Ko nešėriau žirgelia...“, „Ataina motulė/ Keliu verkdama,/ Su mikliu rykšteli/ graudziai bardama:.“ Bausmės taip pat buvo siejamos su barimu ir darbu: „Motinėlė mani barė,/ Ir pačiais artimiausiais žmonėmis – šeima, todėl tampa dar skaudesnės: „Motinos mušimas – sviestu tepimas“ (Grigas 1971:13), „Savas vėzdas ne taip skaudus, kaip svetimas“, „Kai motina muša, kaip sviestu tepa“, „Mylėk vaiką, kaip dūšią, bet krėsk kaip grūšią“, „Tėvas muša linelių raut išvarė.“ Labai daug dainų yra skirta našlaitės daliai apdainuoti. Kitose apdainuojama, kad našlaitėlę mušant niekas nežinos: „Siratela siratela-/ Žagarų naštela:/ Ar pabarei, ar pamušai-/ Niekas nežinas.“, „Oi pūtė pūtė/ Šiaurus vėjelis,/ Oi mušė, barė / Mani vaiką mylėdamas, o svetimi – nekęsdami“ 6