daug. O kur būtų nagrinėjama konkretus
SMURTO APRAIŠKOS liaudies požiūris į smurtą – nėra. Dažnai
LIETUVIŲ LIAUDIES išgirsti argumentus, kad nuo seno vaikai buvo
auklėjami „beržine koše“, “Ir aš gaudavau
FOLKLORE
lupt, bet užaugau žmogumi” ir panašiai. Dėl
tokio
Asta Bujienė
požiūrio
atsiranda
poreikis
giliau
paanalizuoti folklorą.
Lietuvos visuomenę kiekvieną dieną šokiruoja
žiniasklaidos garsinami smurto atvejai, kai
aukomis tampa vaikai, kuriems sudėtinga
apsiginti prieš suaugusius, ypač, jeigu jie yra
artimieji. Blogiausia yra tai, kad smurtas
tampa vis žiauresnis ir įsitvirtina žmonių
sąmonėje, kaip kasdienis reiškinys, prie kurio
priprantama. Palankių nuostatų į prievartą
galima aptikti netgi lietuvių liaudies folklore
(Grigas 1987:11).
Lietuvių folkloro kūriniai jungiami į tris rūšis
arba
skirstomi
į
tris
žanrus:
smulkioji
tautosaka – tai patarlės, priežodžiai, mįslės,
minklės,
užkalbėjimai,
užkeikimai,
prakeiksmai, greitakalbės, skaičiuotės, garsų
pamėgdžiojimai, juokavimai, keiksmai ir kt.
Pasakojamoji tautosaka – tai pasaulio kūrimo
sakmės, senųjų tikėjimų sakmės, padavimai,
legendos, pasakos, atsiminimai, anekdotai ir
kt. Dainuojamoji tautosaka – tai raudos,
Bet kokia pažanga kartu yra ir praradimas. Ne sutartinės, dainos, giesmės, rateliai, žaidimai,
taip seniai bendruomenės sekė kiekvieno savo dainos – pajuokimai, rateliai ir kt.
nario
gyvenimą,
džiaugsmą
ir
jautriai reaguodama į
nesėkmes, pagerbdama ir
pabardama. Vaikų auklėjimui buvo skiriama
ypatinga reikšmė. Ir šiandienos aktualijose
galima išskirti žmonių požiūrį į auklėjimą
atsižvelgiant į folklore išsakomas mintis.
Rašytinuose folkloro šaltiniuose yra patarlių ir
pasakų,
kuriose
akcentuojamas
smurtas
(Grigas 1971:13–32; Keberlytė, Stundžienė
1996:213; Radvilas 1991:8–48).
Mokslinės literatūros, nagrinėjančios folklorą,
Labiau atkreipiamas dėmesys į patarles ir
pasakojimus. Patarlėse gausu pamokymų apie,
tai kad reikia mokinti ir bausti, kol dar jaunas,
nes kai pasens, bus ne laikas. Tokios patarlės
labai paplitę buvo visoje Lietuvoje. „Vienas
luptas už dešimt neluptų vertesnis“, „Lenk
medį, kol jaunas“ (Grigas 1987:269, 327, 340,
357, 359). Kituose rinkiniuose labai panašiai
rašoma: „Už vieną muštą, dešimt nemuštų
duoda“ (Radvilas 1991: 15, 35), „Lenk medį,
kol prilenki, bausk vaiką, kol priveiki“, „Kalk
pasakas, dainas, apeigas, tradicijas yra labai
5