35
2019 m. Nr. 1 (498)
Komendantinių padalinių tarnyba dieną domėdavosi ir užsienio šalių karo atašė. Nuotraukoje kairėje, su vaizdo kamera, Švedijos gynybos karo atašė,
centre mjr. Virginijus Vilkelis ir tuometinis Kauno komendantūros štabo viršininkas kpt. Rolandas Banionis. Naktį karių laukdavo nerami tarnyba
ir okupacinės armijos karių provokacijos, vykdant sovietinių karinių dalinių blokadą, kad jie nebūtų papildyti naujokais.
Kokia tuo metu buvo karo komendantų
darbo ir užduočių specifika?
Pagrindinė komendantūrų misija „su-
valgiusi“ daugiausiai laiko buvo karinis
administravimas. Lietuvoje buvo „niūrūs“
devyniasdešimtieji, deficito (masinio var-
tojimo prekių stygius) ir talonų metas.
Formavosi kariniai daliniai ir tarnybos, o
per komendantūrą buvo sprendžiami visi
organizaciniai ir buitiniai poreikiai. Esa-
me per Kauno savivaldybę net automobilį
gavę ir gyvenamąjį plotą, ir padidintos
paklausos prekes.
Besikuriantiems daliniams buvo sutei-
kiamos patalpos mieste. Man teko rūpintis
ir spręsti daugelį tų tarnybų – Mokomo
junginio Kauno kuopos (dabar – Jėgerių
batalionas), dviejų Pasienio apsaugos tar-
nybų postų Kaune (Geležinkelio stoties
ir Oro uosto), Inžinerinės kuopos (dabar
batalionas), Medicinos tarnybos, Aviacijos
tarnybos, Savanorių rinktinės įkūrimo
ir logistinių klausimų ir t. t. Šiame or-
„
ganizaciniame darbe gelbėjo geri mano
„Sąjūdžio“ laikų ryšiai su naująja Kauno
miesto valdžia.
Be abejo, giliai įsirėžęs pirmasis ir
antrasis karo komendantūrose vykdytas
šaukimas į Nepriklausomos Lietuvos ka-
riuomenę. Tai buvo kažkas neapsakomo,
patriotiško. Komendantūrose pirmaisiais
metais buvo surašinėjami šaukiamo am-
žiaus jaunuoliai bei vykdoma atsargos ka-
rių apskaita, taip pat užregistravome visus
ūkio subjektus ir mums pagal poreikius
būtiną transportą.
Kitas, taip pat svarbus darbo baras –
kontroliuojant SA karinių dalinių veiklą,
perimti pastatus ir koordinuoti jų dalinių
išvedimą. Buvome sudarę nemažai planų
šiems tikslams įgyvendinti su kitais mūsų
kariniais padaliniais. Kūrėme ir operaci-
nius planus – nuo kontrolės postų įren-
gimo iki reagavimo į įvykius. Sukūrėme
vienkartinių leidimų Sovietinės armijos
kariniam transportui kontroliuoti sistemą.
Jums einant karo komendanto pareigas
teko bendrauti su Sovietinės armijos dali-
niais Kaune. Tuomet pasitaikė incidentų,
kurie baigėsi sąlyginai gerai. Kaip atrdodė
tos istorijos? Galbūt pavyko užkardyti
galintį kilti didelį konfliktą su sovietais, ar
padėti išspręsti esminius klausimus?
Incidentų su jais buvo, ir ne vienas.
Mūsų įrengtuose Kontrolės postuose sto-
vėjo tiek SKAT savanoriai, tiek Mokomo
junginio kariai. Man, kaip karo komen-
dantui, teko vykti į dešimtis kritinių inci-
dentų ir įvykio vietoje juos spręsti nelei-
džiant toliau eskaluoti.
Paminėtini įvykiai:
Poste Garliavoje, kai patikrai buvo
sustabdyti sovietų kariniai sunkvežimiai,
vykę Kazlų Rūdos kryptimi, krovinį ly-
dintys kareiviai neleido atidengti tento
patikrinti, ar nėra vežami naujai atvykę
šauktiniai SA kariai (tai buvo neleistina
pasiekto politinio susitarimo metu).
Atvirai pasakius, buvo ir tokių
situacijų, kada ne tik priešus, bet ir
savus reikdavo tramdyti, kad nebū-
tų panaudoti ginklai, tokių reikalų
per pora metų buvo ne viena de-
šimtis. Ne kartą į komendantūrą at-
vykę Kaune dislokuotų sovietinės
armijos vienetų vadai guosdavosi,
kad tai ten, tai šen jų automobiliai
būdavo apšaudomi. Stengdavo-
mės diplomatiškai tuos klausimus
spręsti tiek su savanoriais, tiek su
šauliais, tiek ir su pačiais Sovietinės
armijos atstovais. Jų tarpe taipogi
visokių žmonių pasitaikydavo.
NUKELTA Į 36 PSL.