34
Ne kartą į krūtinę buvo
įremtas automatas
Taip apie pirmųjų nepriklausomybės metų karo komendantų darbą „Savanorio“ redakcijai pasakoja
buvęs Kauno zonos karo komendantas, dabar Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento
prie Krašto apsaugos departamento direktorius ats. plk. ltn. Virginijus Vilkelis .
1990–1992 m. Lietuvoje veikė Krašto apsaugos departamento karo komendantūros. Jų užduo-
tis buvo rūpintis besiformuojančių karinių padalinių infrastruktūra, karių tarnybos ir gerovės
klausimais, taip pat vykdyti jaunuolių šaukimą į kariuomenę, patruliuoti ir budėti paskirtose
teritorijose, objektuose ir prisidėti prie to, kad okupacinė Rusijos armija kiek galima greičiau
išsikraustytų iš Lietuvos.
Karo komendantūros, nepriklausomy-
bę 1990-aisias metais atkūrusioje Lietu-
voje, gyvavo ganėtinai neilgai – daugiau
nei du metus. 1993 m. pradžioje komen-
dantūros išformuotos. Jų funkcijos per-
duotos tuometinės Savanoriškosios krašto
apsaugos tarnybos (SKAT) rinktinėms,
kurios tapo apskričių teritorinės gynybos
rinktinėmis (ATGR), ten buvo suformuoti
teritorinės gynybos štabai apskrityse ir
rajonuose. Kariuomenėje negalėjo būti
dvivaldystės, kokia tuo metu susiklostė
apskrityse ir rajonuose – komendanto ir
savanorių rinktinės vado. Tuomet visi su-
tiko, kad tokia reforma reikalinga, tačiau
nuomonių būta įvairių.
Bet pradėkime nuo pradžių. 1990 me-
tais kuriamoms karinėms struktūroms
reikėjo įsitvirtinti visoje Lietuvos teritori-
joje. Todėl buvo sukurtos 8 zonos, kurios
apjungė gretimus rajonus. Zonose buvo
įkurtos komendantūros, kuriose buvo pa-
skirtas karo komendantas, dar kiekvienoje
zonoje buvo po vieną instruktorių. Kadangi
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Tary-
ba 1990-03-14 nutarimu buvo uždraudusi
Sovietinių karinių komisariatų veiklą, tai
pagrindiniai komendantūros uždaviniai
buvo: trukdyti šaukti Lietuvos jaunuolius
į Sovietinę armiją, sekti sovietinių karinių
dalinių judėjimą Lietuvos teritorijoje, re-
gistruoti Lietuvos savanorius ir kita. Karo
komendantūras numatytose zonose pavyko
įkurti tik 1990 m. rugpjūčio mėn. Pirmieji
komendantai buvo: Alytaus – L. Ragelis,
Klaipėdos – Cirilis Norkus, Panevėžio – A.
Dulevičius, Šiaulių – Zigfridas Orentas,
Kauno – V. Baranauskas, Vilniaus – Gedi-
minas Jurčiukonis, Marijampolės – Vytau-
tas Kadžys, Utenos – Vytautas Kelevišius.
Kaip susiklostė aplinkybės, kad Kaune
buvote paskirtas karo komendantu?
Nuo 1988 m. aktyviai dalyvavau Lie-
tuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus veikloje,
prisimena V. Vilkelis, – buvau vienu iš
Kauno žaliaraiščių būrio, vienijusių dau-
giau nei tūkstantį vyrų, vadu. Oficialiai
į Krašto apsaugos departamentą buvau
priimtas 1990 m. rugpjūčio 2 dieną. Iki tol
dirbau inžinieriumi konstruktoriumi Že-
mės ūkio statybos projektavimo institute.
Karo komendantu buvau paskirtas 1992
m. pavasarį, kai Lietuvoje buvo įsteigtos
karo komendantūros. Iki tol praktiškai
ir vykdžiau šias pareigas, tik jos vadino-
si „KAD Kauno zonos viršininkas“. Juo
buvau paskirtas iškart po 1991 m. sausio
įvykių, o iki tol dirbau Krašto apsaugos
departamento Kauno zonos Kauno sky-
riaus vyr. instruktoriumi.