„
36
Incidento metu įvyko susistumdymas
tarp karių, griebtasi ir ginklų. Epizodas
tuomet buvo operatyviai nufilmuotas ir
parodytas respublikinėje televizijoje.
Poste Petrašiūnuose, nusileidžiant
nuo Rokų kalno, mūsų savanorių buvo
apšaudyti patikrai nesustoję sovietų ben-
zovežiai. Ta vieta buvo visai šalia Sovieti-
nės armijos 108 pulko nuolatinės disloka-
cijos vietos. Po šio įvykio, paskelbus pulke
pavojų, buvo pakelti sovietiniai desanti-
ninkai, kurie atstatė ginklus į mūsiškius.
Vietoje sunkiai tramdėme emocijas, tačiau
viską pavyko sureguliuoti taikiai, tačiau
rusai šalia pastatė ir savo kontrolės postą.
Prie Rokų kaimo, Kauno raj., esan-
čiame poligone sovietai sugalvojo pra-
vesti šaudymo pratybas (nors tai buvo
uždrausta daryti politiniais susitarimais).
Pagrindinė problema buvo ta, kad šau-
dydami nevaldomų raketų muliažais, jie
neapskaičiavo trajektorijos ir nemažai tų
raketų krito ant gyvenvietės namų stogų,
buvo padaryta tam tikra žala civiliams
gyventojams. Mes tai užfiksavome, o aš
vykau į poligoną, reikalavau nutraukti
šaudymus. Įvykis taip pat buvo parodytas
per Lietuvos televiziją.
Karininkų ramovės pastatą ir Sovietų
karinės komendantūros antrąjį aukštą su
įvairiausias nuotykiais atsiiminėjome net
keletą kartų. Kaip ir perimdavome, o po
vėl mus išvarydavo. Kai kur, reikia pri-
pažinti, elgėmės šiek tiek avantiūristiškai,
bet, ačiū Dievui, viskas baigėsi be aukų
Kai kur, reikia pripažinti, elgėmės šiek tiek avantiūristiškai, bet,
ačiū Dievui, viskas baigėsi be aukų ir rimtesnių pasekmių. Ne kartą
šiuose „perėmimuose“ teko stovėti su į krūtinę įremtu automatu.
Ats. plk. ltn. Virginijus Vilkelis, buvęs Kauno zonos karo komendantas
ir rimtesnių pasekmių. Ne kartą šiuose
„perėmimuose“ teko stovėti su į krūtinę
įremtu automatu. Ne kartą pas mane į ko-
mendantūrą atvykę Kaune dislokuotų so-
vietinės armijos vienetų vadai guosdavosi,
kad tai ten, tai šen jų automobiliai būdavo
apšaudomi. Stengdavomės diplomatiškai
tuos klausimus spręsti tiek su savanoriais,
tiek su šauliais, tiek ir su pačiais Sovietinės
armijos atstovais. Jų tarpe taipogi visokių
žmonių pasitaikydavo. Vieną sykį man pa-
skambino policijos komisariato budėtojas
ir sako – sulaikėme tris neblaivius kariš-
kius, ar mes juos priimtume. Sakau, žino-
ma, vežkite tiesiai į mūsų komendantūros
daboklę. Perspėjau savo budėtoją. Vėliau,
kažką nujausdamas, perskambinau saviš-
kiams ir paklausiau ar atvežė ir kas tokie.
Sako taip – vienas 7-osios oro desanto di-
vizijos vado pavaduotojas, kitas sovietinis
Kauno komendantas Mysenka, ir trečias
pulkininkas iš sraigtasparnių pulko. Sakė,
girti šlaistėsi ir policija juos susėmė. Šią
informaciją perdaviau į Vilnių, kur gavau
nurodymą tučtuojau nuvykti į tarnybą ir
neeskaluodamas situacijos, sulaikytuo-
sius paleisti. Atmintyje iškyla dar vienas
„Kai pranešėme Kauno geležinkelio stotyje sulaikę užantspauduotą vagoną, iš savo vadovybės
Vilniuje gavome kamandą palikti jį ramybėje. Pasirodo, tai buvo tranzitu per Lietuvą iš Rytų
Vokietijos gabenami ginklai.” – prisimena ats. plk. ltn. V. Vilkelis. KASP foto archyvo ir ats. plk. ltn.
Virginijaus Vilkelio asmeninio foto archyvo nuotraukos.
epizodas. Kadangi mūsų komendantinis
būrys patruliuodavo ir Kauno geležin-
kelio stotyje, sužinojome, kad viename
iš kelių stovi užplombuotas vagonas, o
jį saugo keletas ginkluotų sovietų karių.
Pasidomėję, nustatėme, kad tas vagonas
niekaip nėra susijęs su Kaune dislokuotu
garnizonu. Pasitelkęs savo komendantinį
būrį, nuvykau į vietą, tuos karius nugin-
klavome ir sulaikėme, o prie vagono pali-
kome savo apsaugą. Vėliau paaiškėjo, kad
užantspauduotame vagone buvo ginklai.
Sovietų šauktinius laikinai patalpinome į
savo daboklę. Iš vadovybės Vilniuje vėliau
gavome komandą palikti tą vagoną ramy-
bėje, nes jis buvo tempiamas tranzitu iš
Rytų Vokietijos ir apsauga tiesiog laukė
kito sąstato. Žinoma, buvo ir nutikimas,
kai jau prieš pat okupacinės armijos išve-
dimą kreipėmės į juos paramos. Ko gero,
pirmą kartą buvo gauta informacija apie
Kauno geležinkelio stotyje padėtus spro-
gmenis. Mes nebuvome labai stiprūs šioje
srityje, ir pasitarę su policija, gavę svarių
argumentų apie informacijos tikrumą, su-
tikome, kad tikslinga kreiptis išminavimo
specialistų paramos į Sovietinės armijos
išminuotojus. Atvirai pasakius, buvo ir
tokių situacijų, kada ne tik priešus, bet
ir savus reikdavo tramdyti, kad nebūtų
panaudotas ginklas, tokių reikalų per pora
metų buvo ne viena dešimtis.
Galiu pasidžiaugti, kad tuometinis
Kauno komendantūros būrys buvo vie-
nas geriausių Lietuvoje. Gerai sutarėme
su tuometiniu Kauno policijos komisaru
Petru Valiuku ir, jo dėka, buvome apgin-
kluoti trumpais automatais (AKS-74U) ir
pistoletais. Ginklai mums suteikdavo taip
reikalingo svorio pokalbiuose su tuometi-
niais oponentais iš Sovietinės armijos.
Šiandieninių komendantų misija su-
dėtingesnė, jų pozicija bus aktyvuojama
paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo
padėtį. Tada reikės ypač rimtai veikti ir
bus vėlu mokytis, todėl pasirengimą to-
kiai misijai reikia vykdyti jau dabar. Šioje
vietoje mes, Mobilizacijos departamento
atstovai, dabartinius karo komendantus
matome labai arti šalia savęs, jie yra mūsų
darbalaukyje.