30
„Dėl didelių galių jausdamiesi vienin-
teliais, už viską atsakingais apskrities „šei-
mininkais“ karo komendantai neretai iš
aukšto žvelgdavo į kitas tenykštes valdžios
struktūras, laikė jas nepatikimomis ir ne-
veiksniomis, todėl negalinčiomis dirbti
visiškai savarankiškai – be jų nurodymų
ir kontrolės“ – savo moksliniame darbe
„Karo padėties režimas Lietuvos Respubli-
koje 1919−1940“ rašo istorikas Modestas
Kuodys iš Kauno Vytauto Didžiojo uni-
versiteto.
Karo komendantas, kas tai?
„Visų pirma – tai vadas, – į klausimą
atsako mjr. Vaidas Žiogas iš Lietuvos ka-
riuomenės Gynybos štabo, kuruojantis
karo komendantų projektą. „Karo komen-
dantas reikalingas tik karo metu, tačiau
tinkamai parinktos saugumo priemonės
visada suteikia papildomo saugumo jaus-
mą. Tokiu principu paremta kiekvienos
pasaulio valstybės, turinčios savo ka-
riuomenę, saugumo koncepcija. Galimos
grėsmės akivaizdoje Lietuvos kariuomenė
įgyvendina svarbų tikslą – rengia karo
komendantus. Už karo komendantų pa-
jėgumų plėtojimą yra atsakingas Lietu-
vos kariuomenės Gynybos štabas, tačiau
etatus administruoja Krašto apsaugos sa-
vanorių pajėgos. Atsižvelgiant į naujo-
jo Karo padėties Konstitucinio įstatymo
projektą – pagrindinė karo komendanto
funkcija – būti tarpininku tarp kariuo-
menės ir savivaldybės administracijos.
Pareigūnas privalės žinoti: kaip paskirstyti
savo miestų ir rajonų resursus, kaip pa-
mjr. Vaidas ŽIOGAS
naudoti infrastruktūrą gynybos ir krizinių
situacijų sprendimo reikmėms, užtikrinti
valstybės gynybą, – tai bus jo pareigos ir
užduotys. Visą karo komendantų veiklą
nuolat kontroliuos juos į pareigas paskyręs
Ginkluotųjų pajėgų vadas. Savivaldybės
administracijos direktorius karo atveju
komendantą aprūpins patalpomis, o ka-
riuomenė suteiks ginkluotę, amuniciją ir
specialiąsias ryšio priemones.“
Šauliai ir medžiotojai turės
naujų užduočių ir kitą statusą
Naujoje karo padėties įstatymo redak-
cijoje numatoma ir tai, kad ginkluoto-
sioms pajėgoms būtų priskiriami neoku-
puotose teritorijose veikiantys ginkluoto
pasipriešinimo vienetai, partizanai. Taip
legalizuojamas kovinių Lietuvos šaulių są-
jungos šaulių ir medžiotojų statusas. Šau-
liai, pavyzdžiui, turės remti savivaldos ins-
titucijų veiksmus, užtikrinti viešąją tvarką,
vykdyti komendantinio būrio funkcijas
– padėti savivaldybių administracijos di-
rektoriams. Kita šaulių užduotis – būti
pasiruošusiems vykdyti paskirtų objektų
apsaugą, taip pat žvalgybinės informacijos
rinkimą. Šauliai taip pat vykdytų logisti-
nę ir medicininę paramą priešo okupuo-
toje teritorijoje (kaip partizanų rėmėjai
pokario rezistencijos kovų laikotarpiu).
Koviniai šauliai lemiamu momentu turėtų
įsijungti į kovinius veiksmus, ginti savo ra-
joną. Naujuoju karo padėties įstatymu bus
suvienodinamas visų ginkluotųjų pajėgų
narių, vadinamųjų kombatantų statusas –
jų teisės ir socialinės garantijos.
Į klausimą – „Ar tai nėra perdėm sudė-
tinga užduotis atsargos karininkui?“, kol
kas negalima atsakyti. Karo komendantui
reikalingos ne vien kompetencijos, bet ir
drąsa, ryžtas ir komunikabilumas. Visi į
šias pareigas paskirti karininkai supranta,
kokį darbą karo atveju apsiima vykdy-
ti. Jie nebus vieni. Karo komendantas ir
administracijos direktorius privalės būti
lygiaverčiai kolegos ir veiksmingas mul-
tifunkcinis tandemas. Internete galima
plačiau susipažinti su naujausiu Lietuvos
Respublikos Vyriausybei pristatytu Karo
padėties Konstitucinio įstatymo projektu,
kuris numato kur kas daugiau įgaliojimų
savivaldybėms, konkrečiai – administraci-
jos direktoriams, tačiau jei minėtas asmuo
negalės eiti pareigų arba bus nušalintas dėl
neveiksnumo, jo funkcijas laikinai vykdys
tas pats karo komendantas. Ir tai tik viena
detalė įrodanti, kokia reikšminga figūra
jis yra.
Pagal naująjį karo padėties įstatymą šauliai turės remti savivaldos institucijų veiksmus, užtikrinti viešąją tvarką, vykdyti komendantinio būrio
funkcijas. Nuotraukoje dešinėje: gen. Povilo Plechavičiaus šaulių rinktinės būryje Joniškio rajono karo komendantas ats. kpt. Identas Adomaitis.