31
2019 m. Nr. 1 (498)
Istorinės ištakos
Karo komendanto pareigos Lietuvos
kariuomenėje nėra naujiena. 1990−1992
m. Lietuvoje veikė Krašto apsaugos de-
partamento (KAD) karo komendantūros.
Jų užduotis buvo rūpintis KAD padalinių
infrastruktūra, karių tarnybos ir gerovės
klausimais, taip pat šaukti jaunuolius į
kariuomenę, patruliuoti paskirtose terito-
rijose bei budėti objektuose, prisidėti prie
to, kad okupacinės Rusijos armijos kariai
kiek galima greičiau išsikraustytų iš Lietu-
vos. Komendantūrose veikė komendanti-
niai būriai, kuriuose privalomąją tarnybą
atliko ir pirmieji atkurtos kariuomenės
šauktiniai. Šios komendantūros buvo li-
kviduotos prieš 26 metus, 1993-ųjų sausio
mėnesį. Istoriniai įvykiai liudija, kad karo
komendantai tarpukariu buvo rimta jėga
ir Pirmojoje Respublikoje, ypač perei-
namuoju laikotarpiu. Karo komendanto
pareigybė Lietuvos kariuomenėje atsira-
do nuo pat jos kūrimosi pradžios, 1918
m. 1919–40 m. su pertraukomis, įvedus
karo padėtį būdavo paskiriami apskričių ir
miestų karo komendantai. 1919–1940 m.
karo padėties režimą reguliavo Ypatingieji
valstybės apsaugos įstatai. Karo komen-
dantas leido įsakymus ir už jų nevykdymą
baudė administracine tvarka bauda, areštu
ir kitomis bausmėmis. Viena pirmųjų sė-
kmingų kariuomenės operacijų, kurią drą-
siai įvykdė tuometiniai karo komendantai,
buvo slaptos lenkų karinės organizacijos
POW (Polska organizacija wojskowa) lik-
vidavimas 1919 m. Tai buvo tik pradžia.
Itin didelę galią karo komendantai įgavo
tuomet, kai Respublikos Prezidentas An-
tanas Smetona 1926 m. gruodžio 20 d.
įvedė karo padėtį visoje šalyje. Lietuvą
draskant vidiniam konfliktui, Prezidentas
ėmėsi griežtų situacijos valdymo formų.
Kovojant su vadinamais priešvalstybiniais
KARO PADĖTIS įvedama prireikus ginti tėvynę ginkluoto užpuolimo ar jo
grėsmės atveju, kuomet kyla grėsmė Lietuvos valstybės suverenumui arba
teritorijos vientisumui. Šią padėtį įveda Lietuvos Respublikos Seimas, tačiau
Prezidentas, valstybės užpuolimo atveju taip pat gali priimti šį sprendimą.
gaivalais Prezidentas karo komendantams
leido kontroliuoti piliečius, kišantis į be-
veik visas viešojo valstybės gyvenimo sri-
tis. Nepaklususieji buvo baudžiami, todėl
valstybės viduje formuotis priešiškom jė-
goms buvo itin sunku.
Istorijos pamokos
Nesvarbu, kokia operacija vyksta, puo-
limas ar gynyba, bet komendantas turi
veikti, kitaip jo neveiksnumas gali būti
naudingas priešininkui, tai buvo aprašy-
ta legendinio diversanto Otto Skorzeny
prisiminimų knygoje. Antrajam pasauli-
niam karui ritantis į Vakarus, aprašomas
geras pavyzdys, kas vyksta, kai sovietų
užgrobtoje teritorijoje nėra paskiriamas
karo komendantas: „Per savo operacijas
2018 metų spalio pabaigoje Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos siū-
lomiems Karo padėties Konstitucinio įstatymo pakeitimams – jais tobulinamas
karo padėties režimo teisinis reguliavimas mūsų valstybėje. Tikimasi, jog tai leistų
sklandžiau pereiti iš taikos meto į karo padėties teisinį režimą, užtikrintų veiksmin-
gą valstybės gynybą ir sklandžią valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą, pagal
valstybės ir jos gyventojų poreikį. Krašto apsaugos ministerijos parengtas naujas
Karo padėties konstitucinis įstatymas buvo tobulintas, atsižvelgiant ne vien į mo-
raliai pasenusius teiginius, bet ir kitų valstybių praktiką. Jis bus patvirtintas jau at-
einančiais metais. Vyriausybei pritarus Karo padėties įstatymo projektui, pastarieji
bus teikiami svarstyti LR Seimui. Patvirtinti pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio
1 dieną.
įsitikinome, kad priešas savo užimtų te-
ritorijų nekontroliuoja, – detalizuodamas
atvejį Lenkijoje, prisimena O. Skorzeny, –
telefono laidai buvo nesugadinti, tad buvo
galima susisiekti su toli priešo užnugaryje
esančiais miestais, kaimais, fabrikais ir
tarnybomis. Kartą man paskambino Lih-
manštato miesto – vieno iš svarbiausių
vokiečių fabrikų vadovas ir paklausė, ar
tęsti darbą. Priešas perėjo miestą ir tiek,
neužėmė jo, nepasirūpino juo.“
„Dabar galiojantis Karo padėties įsta-
tymas buvo patvirtintas 2000 metais. Per
tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir
NATO nare, įvyko geopolitinės situaci-
jos pasikeitimai, kurių galiojantis įstaty-
mas nebeatitinka. 2000 m. patvirtintame
įstatyme nėra aiškiai apibrėžta valstybės
gynybai vadovaujančių asmenų kompe-
tencija, nėra aiškus ginkluotųjų pajėgų
narių teisinis statusas. Naujoje Karo pa-
dėties įstatymo redakcijoje detalizuojama
valstybės gynybai vadovaujančių valstybės
pareigūnų (Respublikos Prezidento, Gin-
kluotųjų pajėgų vado) kompetencija bei
sudaromos teisinės sąlygos greitai ir efek-
tyviai pradėti valstybės gynybą – ji būtų
pradedama iš karto nuo LR Prezidento
dekreto ar LR Seimo nutarimo pasirašy-
mo,“ – komentuodamas šį dokumentą
yra pasakęs Krašto apsaugos ministras
Raimondas Karoblis.
NUKELTA Į 32 PSL.