29
2019 m. Nr. 1 (498)
Šalyje paskelbus karo padėtį karo komendantams atsivertų platus veiklos
baras. Į grėsmes reaguotų mūsų kariuomenės pajėgos, o situacijai kom-
plikuojantis, atvyktų skaitlingas užsienio sąjungininkų pastiprinimas.
Taip buvo treniruojamasi 2017 m. vykusiose pratybose „Žaibo kirtis“.
Ats. kpt. Remigijus KURAUSKAS
Vilkaviškio rajono karo komendantas
„Negalėčiau būti vien sąrašo dalis.
Gavęs pasiūlymą tapti rajono karo ko-
mendantu svarsčiau, ar gebėsiu pateisin-
ti lūkesčius. Kai buvau užtikrintas, kad
manimi pasitikima, abejonės išsisklaidė,
– sako Vilkaviškio seniūnas, atsargos ka-
pitonas Remigijus Kurauskas, – manau,
yra svarbu kiekvienoje savivaldybėje tu-
rėti karo komendantą. Dabar geopolitinė
padėtis sudėtinga, todėl akivaizdu viena
– privalome būti pasirengę bet kokiai įvy-
kių eigai. Mes priklausome NATO, todėl
esame saugesni. Neabejoju, kad jei 2004
m. nebūtume tapę Aljanso nariais, mūsų
šalies likimas galėjo susiklostyti visai ki-
taip“, – įsitikinęs Vilkaviškio rajono karo
komendantas.
Pratybos. Pagal legendą Lietuvoje galimai veikiančios sukarintos grupuo-
tės, slapta remiamos kitos valstybės, siekė sukelti taikios šalies gyventojų
nepasitikėjimą savo šalies valdžia ir parengė dirvą gausesnių priešiškų
pajėgų intervencijai.
vęs savanorių kuopai, teritorinės gynybos
štabui, batalionui, – sako Joniškio rajo-
no karo komendantas atsargos kapitonas
Identas Adomaitis, – negalėjau nesutikti.
Jaučiuosi panašiai kaip 1991-aisiais, tada
kūrėme kariuomenę, o dabar įgyvendina-
me atnaujintą karo komendantų projektą.
Tikrovėje būtų didelis išbandymas, man
karininkui ir civiliam valdininkui, karo
atveju dirbti sutartinai. Taikos metu įsta-
tymai ne visada suprantami ir vykdomi
teisingai, o ką jau kalbėti apie karo pa-
dėtį, kai bus daug poreikių ir stokosime
tuos klausimus galinčių išspręsti žmo-
nių? Tikiu, kad valdininkai yra susipažinę
su dabar galiojančia 2000-ųjų metų Karo
padėties įstatymo redakcija. Pasibaigus
rinkimams, naujai administracijai reikėtų
prisistatyti ir drauge panagrinėti doku-
mentus, kad pastarieji susipažintų su karo
komendantų teisėmis ir pareigomis. Vei-
kiančioms vietos savivaldos institucijoms
karo komendantų sprendimai bus priva-
lomi, todėl visiems būti geras negalėsiu“.
Komendantas – tikras žandaras
Nesutarimų tarp karinės ir civilinės
valdžios būta ir lygiai prieš šimtą metų.
1920 metais Kėdainių karo komendantas
mjr. J. Čaplikas garsėjęs ne iškalba, bet
tiesmukumu ir ištikimybe „kietos rankos“
politikos principams yra viešai pasisa-
kęs: „Komendantas – tikras žandaras. Ir
vienintelis žmogus apskrity šį tą dirbąs.
Įsišaknijęs senas rusų revoliucijos meto-
das šnekėti, bet nedirbti. Sakoma komen-
dantas žiaurus, bet kad reikalinga daugiau
darbo, mažiau žodžių: reikalinga botago“.
Paskirtas karo komendantu –
jaučiuosi kaip 1991-aisiais
„Mane surado, sulaukiau skambučio iš
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos
bei pasiūlymo tapti gimtojo rajono karo
komendantu. Anksčiau čia esu vadova-
Naujieji komendantai dabar jaučiasi panašiai kaip 1991-aisiais, kuomet buvo kuriama kariuo-
menė, o dabar įgyvendinamas atnaujintas karo komendantų projektas. Karo atveju tikrovėje visų
lauktų didelis išbandymas: dirbti sutartinai su civiline administracija.
NUKELTA Į 30 PSL.