SAVANORIS 2018 m. Nr. 3 | Page 8

8
G R E T O S E

Pabuvęs šauktiniu vėl „ užmyniau“ ant kario kelio

Ginkluoti mediniais šautuvais su kitais kiemo vaikais žaisdavome karą, o mūsų priedangos buvo smėlio krūvos ar šieno kaugės: jų mums absoliučiai užteko įsivaizduoti, jog esme tikrame mūšio epicentre, kad šturmuojame pastatus. Vaikystėje užgimęs potraukis uniformai ir ginklams, tapus dvyliktoku virto konkrečiu apsisprendimu: 2015 – 2016 metais, bebaigiant mokyklą, valstybėje buvo atnaujintas šaukimas į kariuomenę ir, taip galima sakyti, iškrito man labai palanki korta – galimybė išbandyti save karyboje. Po devynių mėnesių šauktinio tarnybos, pradėjau mokytis kolegijoje, bet gyvenime be kariuomenės kažko vis trūko. Todėl ir atėjau į Savanorių pajėgas: čia tarnaujant lengva pareigą Tėvynei derinti su studijomis,“ – pasakoja
Didžiosios Kovos rinktinės, 809 – osios kuopos karys savanoris eil. Linas KERŠULIS
Tarnybos modelis KASP idealiai tinkamas
Nors Linas Keršulis užsirašyti į Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą( NPPKT) ėjo su klasioku, deja, jo draugas dėl sveikatos buvo pripažintas netinkamu, todėl vaikinas liko vienas: „ Pirmosiomis dienomis Vaidoto batalione, Rukloje – lydėjo keistas pojūtis: visi aplinkui laksto, dalinasi uniformas, ekipuotę – nieko nesupranti, bet klausai, ką tau sako ir bėgte vykdai nurodymus. Vėliau, dar prisimenu, buvo sudėtingas pirmasis kėlimasis, o paskui – per maždaug savaitę – įsivažiavau ir atsirado savotiškas apsipratimas: pradedi pažinti žmones su kuriais gyveni, apsitrini, prisitaikai ir prie rutinos, ir prie tvarkos: nedarai, ką pats sugalvojęs, o vykdai tik tai, ką tau liepia vadai, kuriais – beje – pasitiki. Manau, visi pirmosios šauktinių bangos jaunuoliai žinojo kur ėjo, kokia yra tarnybos kariuomenėje prigimtis.“
Linas Keršulis pasakoja, jog pasibaigus tarnybai, buvo malonu, kai į priesaikos ceremoniją atvyko tėvai ir sesė. Mama, labiausiai jaudinosi kaip sūnui seksis tarnauti devynis mėnesius – priesaikos metu jau buvo rami, o sesė buvo sužavėta pamačiusi tiek daug kareivių vienoje vietoje. „ Tėtis buvo tylus ir orus, bet jau žinojau, kad pažįstamiems didžiuodamasis pasakodavęs jog jo sūnus yra karys,“ – sako Linas.
KASP prigimties kode užšifruota, jog nepaisant skirtingų karių pasirengimo lygių, visi treniruojamės siekdami bendro tobulumo ir rezultato“.
Linas Keršulis skaičiuoja, kad po šauktinių tarnybos nemažai jo draugų nuėjo toliau tarnauti – lygtiniais, kiti pasirinko karjerą civiliniame gyvenime, bet vėliau grįžo į kariuomenę: „ Pastarųjų tarpe esu ir aš. Pradžiai įstojau į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, mokausi automobilių elektronikos sistemų specialybės. Sykį, besišnekučiuodamas su buvusiu tarnybos draugu( abu gerai sutarėme būdami šauktiniais ir iki šiol bendraujame kaip broliai) „ užmynėme“ ant karinės tarnybos temos ir bendrai sutarėme: „ kažko trūksta gyvenime, trūksta karybos“. Kadangi abu mokėmės ir mokslų mesti neketinome, nusprendėme, kad KASP tarnybos modelis idealiai mums tinka: per mėnesį kelis savaitgalius atiduoti kariuomenei nėra nei milžiniškas indėlis, nei nepatogumų keliantis įsipareigojimas. Taigi, dviese padavėme prašymus, susitvarkėme kitus dokumentus ir po trijų mėnesių jau tarnavome Savanorių pajėgose.“
Kuopos kariai su skirtingu patirties bagažu
Ar sunku kartu tarnauti su tais tarnybos draugais, kurie karybos tėra pasimokę tik tris savaites? Ar mažiau gebanti dauguma „ netraukia į dugną“ tų, kurie žino ir moka daugiau?
Eil. L. Keršulis pripažįsta, jog patirties skirtumai, kaip ir amžiaus, jo kuopoje yra akivaizdūs, bet mokymų metu visi kariai nuolat atsiduria tose pačiose situacijose, todėl gali vieni iš kitų mokytis. „ Yra kas mokosi iš tokių kaip aš, o man, pavyzdžiui, yra ko mokytis iš vyresnių karių savanorių, taip pat vadų: patyrę kariai duoda tokių patarimų, apie kuriuos nebuvome girdėję tarnaudami šauktiniais. Tereikia įdėmiai klausytis, išgirsti ir pasinaudoti. Įsitikinau dažnai kartojamo patarimo tiesa, kad įgūdžius ir žinias reikia nuolat gaivinti. Negali visko žinoti ir atsiminti. Todėl be jokios puikybės ir pasipūtimo kuopoje dalijamės patirtimi vieni su kitais. KASP prigimties kode užšifruota, jog nepaisant skirtingų karių pasirengimo lygių, visi treniruojamės siekdami bendro tobulumo ir rezultato“.