6
G R E T O S E
Rojaus pasirinkimas : kodėl po šauktinių į KASP ?
Su pirmuoju šaukimu ( 2015 – 2016 m .) baigęs Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Dragūnų batalione , eil . Rojus ULIS Vilniaus universitete pradėjo vokiečių – ispanų kalbų studijas ir ... tarnybą Savanorių pajėgose . Jaunuolis tarnauja 802-osios kuopos skyriuje , kuris pernai nugalėjo Sausumos pajėgų Geriausio pėstininkų skyriaus varžybas ir yra tapęs skyriaus – kumščio sinonimu . Birželio pradžioje Rojus drauge su savo skyriaus kariais savanoriais išvyko į pratybas Pensilvanijos nacionalinėje gvardijoje kur kartu Pensilvanijos su gvardiečiais treniravosi „ Fort Indiantown Gap “ bazės mokymo centre . Kokių motyvų vedinas eil . R . Ulis , sykį jau atlikęs pareigą tėvynei , vėl užsimovė kariškus batus ?
Dar besimokydamas 12-oje gimnazijos klasėje , svarstydamas ką , norėčiau studijuoti , nusprendžiau patikrinti kas yra kario kelias . Nuvykau į Karo akademiją , dalyvavau atrankoje , ją praėjau . Bet ten nepasilikau . Sąžiningai pats sau išvardijau visus už ir prieš – pastarųjų buvo daugiau . Pavyzdžiui , viename iš atrankos etapų , kuomet Karo akademijoje besimokantys kursantai pasakoja apie karininko gyvenimą , tarnybą , iššūkius – supratau , kad tai ne man : tiek visos sistemos organizavimas , valdymas , karininkui būtini vadovavimo , lyderystės iššūkiai nėra mano pašaukimas … Be to , Karo akademiją baigusiųjų karininkų tarnyba yra orientuota į nuolatinį karjeros siekimą , matuojamą vis aukštesniais laipsniais . Pabaigęs karinę karjerą – žmogus yra dar darbingas – tačiau civilinėje rinkoje praktiškai neturi pagrindo po kojomis . Nenorėjau ir įsipareigoti , netekdamas pasirinkimo laisvės : juk Karo akademijos absolventai privalo numatytą metų kiekį ištarnauti kariuomenėje . Pragmatiškas proto balsas kuždėjo , jog reiktų baigti kokias nors civilinių mokslų studijas , kad turėčiau realius pagrindus po kojomis išgyvenimui .
Karininko tarnyba versus eilinio kario duona
Kaip tik tuo metu – 2015 – 2016 metais – parsidėjo pirmoji atranka į Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ( NPPKT ). Nusprendžiau tapti šauktiniu . Išėjau su pačia pirmąja laida , nes tai buvo labai patogus laikas – viskas prasidėjo vasaros pabaigoje , rugpjūtį , o baigėsi gegužės mėnesį . Ir tada buvau įsitikinęs , ir dabar tebesu : pareigą Tėvynei geriausia atlikti po mokyklos , kai dar žmogus neturi įsipareigojimų nei mokslams , nei būsimajai karjerai . Šauktinio tarnyba Dragūnų batalione – matyt , kaip ir daugumai , pirmojo šaukimo jaunuolių – buvo apgaubta šiokiu tokiu nežinomybės pojūčiu . Tas tęsėsi nuo dokumentų pridavimo , iki pirmųjų tarnybos mėnesių . Dabar apie tarnybą yra daugybė straipsnių , net filmų , nuo informacijos lūžta batalionų socialinės žiniasklaidos puslapiai . Prieš trejus metus šis informacinis laukas buvo tuščias . Nežinojome nei ką , nei kaip veiksime . Labiausiai netikėta ir kiek nesuprantama buvo kuris laikas yra tavo asmeninis , o kuris skirtas tarnybai : dėl itin dažnų rikiuotės pratybų , būdavo , laužai galvą ar čia jau tavo laisvas laikas , ar gali , pavyzdžiui , nueiti į dušą , ar staiga vėl pasigirs : „ kuopa , rikiuot ”. Vėliau viskas normalizavosi , įsivyravo tam tikra rutina , „ pagavome dienotvarkę ”. Atvirai pasakius , per visus 9 šauktinio tarnybos mėnesius absoliutaus komforto jausmo taip ir nepatyriau . Dabar , jau sudėjus šauktinio ir Savanorių pajėgų kario ištarnautą laiką , galėčiau bandyti teigti , kad apsipratau , tapo ramiau : žinau , kaip ruoštis pratyboms , kokie iššūkiai jų metu gali laukti , „ miegu ramiau “…
Gegužės mėnesį , pasibaigus NPPKT , rugpjūtį jau pateikiau prašymą stoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas . Galvojau , kol dar esu jaunas , kol nepamiršau visų savo žinių , įgytų mokyklos suole , labai tiks tarnybą Savanorių pajėgose derinti su filologijos studijomis . Visa savaitė akademinei veiklai , o savaitgaliais – pratybos .
Savo kuopoje , ypač savo skyriuje , tarpusavyje bendraujam be griežtų taisyklių , esame modernūs ir lankstūs : visi elgiamės kaip komandos nariai , be kokių bereikalingų ceremonialų , tuo labiau rėkimo ar muštro . Juk mus visus vienija žinojimas kodėl čia susirinkome : esame 120 procentų motyvuoti kariai savanoriai , vykdome mums keliamas užduotis ir viskas tuo pasakyta !
Kariuomenėje įprasti drausmės , subordinacijos ir paklusnumo aukštesniems vadams , specifinės kalbos , elgsenos dalykai ir laisvi , draugiški studentų – dėstytojų tarpusavio santykiai akademinėje bendruomenėje man nesukelia jokių problemų . Niekada nesu susimaišęs ir , pavyzdžiui , dėstytojui atsakęs : „ Taip , Tamsta ”, juk gyvenime mąstai , kaip elgiesi , kur esi . Kita vertus , mes savo kuopoje , ypač savo skyriuje , tarpusavyje bendraujam be griežtų taisyklių , esame modernūs ir lankstūs : visi elgiamės kaip komandos nariai , be kokių bereikalingų ceremonialų , tuo labiau rėkimo ar muštro . Juk mus visus vienija žinojimas , kodėl čia susirinkome : esame 120 procentų motyvuoti kariai savanoriai , vykdome mums keliamas užduotis ir viskas tuo pasakyta !