5
2018 m. Nr. 3 (496)
praėjus keliems metams po susikūrimo:
savanoriai išsiskirdavo dėvimų uniformų
margumynu – nekokybiškos, įsigytos iš
kur pavyko, skirtingose rinktinėse – su
savais niuansais. „Jei šiandien visi karių
savanorių ginklai atitinka NATO standar-
tus – tai tuomet ginklų buvo tiek ir tokių,
ką sugebėjo jauna valstybė savo kariams
nupirkti. Toje pačioje kuopoje ir skirtingų
kalibrų ir įvairių rūšių, o šaudymo praty-
bose turėjome nedaug šaudmenų, trūko ir
imitacinių...
Sunku lyginti karių savanorių moty-
vaciją tada ir šiandien. Tada buvo aiški,
čia pat esanti grėsmė. Nemažai šiandienos
karių savanorių susirūpinę dėl regiono
saugumo, kai kaimynystėje stebime agresi-
ją kitos valstybės atžvilgiu. Kaip nūdienos
18–25 metų jaunuolius pakeitė tai, kas
vyksta Ukrainoje, – sunku pasakyti. Tai
vakarietiška kultūra grįstas patriotizmas.
Arba Šiaurės Europos gyventojo identiteto
apraiška, kultūros išdava. Tuo tarpu 1993
metais, deja, mes dar buvome vadinamieji
„posovietiniai“ – taip ir elgėmės, taip ir
atrodėme,“ – reziumuoja vadas.
Prieš tampant NATO nare
Praėjus metams, po to kai D. Pašvens-
kas paliko tarnybą Savanorių pajėgose,
Lietuva įstojo į NATO ir visuomenė nuo-
širdžiai džiaugėsi, net atsipalaidavo cituo-
dama 5-ąjį Kolektyvinės gynybos straipsnį
bei JAV prezidento Džordžo Bušo vizito
Lietuvoje metu pasakytus žodžius: „Bet
kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu,
taptų ir JAV priešu“.
D. Pašvenskas Lietuvos įstojimą į
NATO pasitiko būdamas misijoje Bos-
nijoje – Hercogovinoje: „Kai grįžau į
Lietuvą, Savanorių pajėgos buvo visiškai
integruotos į tuometines Lauko (dabar –
Sausumos) pajėgas. Tai, kas tuomet įvyko
su mūsų pajėgų struktūriniais pertvarky-
mais, stipriai paveikė visus tarnaujančius.
Ir žmonių motyvaciją taip pat.“
Anot KASP vado, 2003 m. atnešė dide-
lius pokyčius KASP. „Prieš Lietuvai tam-
pant NATO nare, Aljanso atstovai atvyko į
Lietuvos kariuomenę ir, išnagrinėję mūsų
struktūrą, pajėgumus ir uždavinius, su-
abejojo ar mes teisingai skirstome savo
turimas lėšas. Realiai įvertinę mūsų karių
skaičių, visas pajėgų rūšis, senąją ginkluo-
tę, paskaičiavo kiek kainuotų Lietuvos
kariuomenę apginkluoti naujai: NATO
standartus atitinkančia ginkluote, techni-
ka ir ekipuote. Įvertino ir mūsų galimybes
siųsti savo vienetus į NATO tarptautines
operacijas ir taip leido suprasti, jog tapę
NATO nare, tapsime ir kolektyvinės gy-
nybos principais paremtos organizaci-
jos nare, o juk NATO visada buvo ir yra
ekspedicinės pajėgos, tuo metu veikusios
karinėse operacijose Irake, Afganistane,
Balkanuose.
Ką tai reiškė Savanorių pajėgoms?
Visų pirma, jos buvo sumažintos: nuo 10
000 karių savanorių sumažėjo iki 4500, iš
10 rinkinių (ir dar dviejų aviacijos rink-
tinių) liko tik 5. Tuo metu buvo skaudu,
tarp karių savanorių tvyrojo prislėgtos
nuotaikos... Juolab, kad iki 2003 metų
Savanorių pajėgos ruošėsi teritorinei
gynybai, tačiau kariuomenei transfor-
muojantis, šis uždavinys pajėgoms buvo
sustabdytas. Mąstant plačiau, galėjome
iki valios džiūgauti: „Valio, esame klubo
nariai“. Pamažu visuotinio saugumo jaus-
mo euforiją pakeitė visuomenės ir politi-
kų užsiliūliavimas, o tie 2 proc., kuriuos
įsipareigojome skirti gynybai, liko atei-
ties planuose... Daugelis buvo įsitikinę,
jog pasiekėme NATO lygmenį, bet taip,
toli gražu, nebuvo. Tik dalis kariuome-
nės vienetų atitiko tuometinius Aljanso
standarto reikalavimus. Mūsų pajėgoms
iškilo aštrus klausimas: kokios bus mūsų
naujos užduoty s? Ką ir kaip daryti su
koviniu rengimu? Jeigu iki 2004 metų
KASP treniravosi vykdyti į šalies terito-
riją galimai įsiveržusio priešo trikdymo,
stabdymo užduotis, tai tapus NATO nare
teko pradėti treniruotis iš naujo, ruoštis –
taikdariškoms operacijoms. Tam reikėjo
pakeisti sistemą.“
Grėsmės ir atsakas
Anot KASP vado, keičiantis saugumo
situacijai pasaulyje, tampame globalių pa-
saulio galių svertų pasikeitimo liudinin-
kais, Sąjungoms (ES ir NATO) atsiranda
nauji iššūkiai, atsiranda grėsmių įvairovė:
konvencinės, hibridinės, terorizmo, infor-
macinės, kibernetinės, migracijos. „Todėl
tik koja kojon eidami su karybos tenden-
cijomis pasaulyje, su nuolat tobulėjan-
čiais sąjungininkais galėsime tikėtis įveikti
sparčiai besivystančias nūdienos grėsmes.
Pasaulis nestovi vietoje: aplinka keičiasi,
keičiasi kaimyninių šalių ir sąjungininkų
požiūriai – tokiomis sąlygomis turime
mokėti gyventi, tarnauti, o, pagal turimus
ribotus resursus, išsiaiškinti kokios yra
pačios geriausios galimybės mums ir tuo
pasinaudoti. Mūsų pajėgos turi aiškias
užduotis valstybės ginkluotos gynybos
atveju. Teko stebėti, kaip tos užduotys
kito, viena po kitos buvo peržiūrėtos po
Rusijos–Gruzijos karo. Nuo tada mūsų
iššūkis yra kaip galima geriau pasiruošti
patikėtų uždavinių vykdymui: tiek krašto
gynybai, tiek taikos meto užduotims. Visa
kita – tik parama tam pagrindiniam iššū-
kiui,“ – teigia KASP vadas.
Keturi prioritetai
KASP vadas vardija keturis, jo nuo-
mone, svarbiausius vadovavimo pajėgoms
prioritetus, kurių laikysis ruošdamas savo
karius: pasirengimas užduočių vykdymui
ir sąveika; personalas; inovacijos; savano-
rių dvasia.
„Turime pasirengti užduočių vykdy-
mui su tuo, ką turime bei mąstyti, kaip ga-
lėtume užduotis vykdyti po 5–10 metų, kai
bus pasikeitusi operacinė aplinka. Vykdy-
dami patikėtas užduotis turime remtis ir
gerinti sąveiką su Sausumos pajėgų vie-
netais, kitomis pajėgomis, jėgos struktū-
romis, Šaulių sąjunga. Antras prioritetas
yra personalas – kariai savanoriai: esame
išskirtinės pajėgos tuo, kad pas mus tar-
nauja beveik 5000 karių savanorių, kurie
derina civilinę veiklą su pareiga Tėvynei.
Šie žmonės yra mūsų pagrindas, jais pa-
sikliaujame, kai ruošiamės investuoti į
pažangą. Ne mažiau svarbūs ir pajėgose
tarnaujantys profesinės karo tarnybos ka-
riai, nes jie profesionaliai rengia karius sa-
vanorius, o taip pat ir darbuotojai. Trečias
mano prioritetas – inovacijų taikymas,
kuriomis aš laikau ir technologijas, ir me-
todus. Tad, jeigu mums trūksta resursų
įsigijimams, bet mes matome pasaulinių
tendencijų kryptis, kodėl nepabandžius
su nebrangiomis technologijomis gauti
panašų efektą? Dar mums reikalingi nauji
metodai: mąstymo, problemų sprendimo,
karių rengimo. Būtina atsižvelgti į naująją
kartą, kuri neįsivaizduoja gyvenimo be
technologijų ir todėl mąsto skirtingai, nei
senoji, vadinamoji X karta. Ir paskuti-
nis, bet ne mažiau svarbus, prioritetas yra
karių savanorių dvasios išlaikymas: kad
kiekvienas jaustų ir žinotų dėl ko visada
ypatingos ir stiprios buvo mūsų pajėgos.
Karių savanorių tapatybės išlaikymas ne-
įmanomas ir be atminties duoklės trims
savanorių kartoms“, – sako plk. D. Paš-
venskas.