4
Įsipareigoję besąlygiškai gynybai
Perimdamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų kovinę vėliavą, naujasis pajėgų vadas plk. Dainius PAŠVENSKAS kvietė prisiminti kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įkurtos Savanorių pajėgos – tuometinė Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba( SKAT). „ Tuomet mūsų jaunai valstybei buvo iškilusi didelė grėsmė, o už ją savo pečius surėmę stojo daugybė drąsių vyrų ir moterų, pasiryžusių savo valstybę ginti, sumokant už jos laisvę net aukščiausią kainą – gyvybę“, – sakė plk. D. Pašvenskas – karininkas, kurio karjeros pradžia neatskiriama nuo Savanorių pajėgų.
Rugpjūčio 6 d. plk. ltn. Dainiui Pašvenskui suteiktas laikinasis pulkininko laipsnis.
V A D A S
Prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainius Pašvenskas prisijungė 1993 metais ir tarnavo čia dešimtmetį, iki 2004-ųjų. Lygindamas Savanorių pajėgas tuomet ir dabar, plk. D. Pašvenskas pastebi ne tik pokyčius, bet ir patobulėjimą. „ Nuo Lietuvos įstojimo į NATO iki šiandien – Savanorių pajėgos, nepaisydamos ribotų resursų, visuomet įvykdydavo savo užduotis. SKAT, o vėliau KASP, rengėsi teritorinei gynybai, vėliau, Lietuvai tapus NATO nare, rengėsi Taikos metu užduotims, o dabar – jau keleri metai – intensyviai ruošiasi ginkluotai valstybės gynybai. Kariai savanoriai, profesinės karo tarnybos kariai – KASP vienetai – dalyvaudami įvairiose Sausumos pajėgų, Lietuvos kariuomenės, tarptautinėse pratybose Lietuvoje ir užsienyje demonstruoja aukštą moralę, ryžtą ir puikius rezultatus. Šiandien akivaizdu, kaip per ketvirtį amžiaus ženkliai pagerėjo Savanorių pajėgų sąveika su kitais kariuomenės pajėgų vienetais, su mūsų sąjungininkais, su šalies jėgos struktūromis, Lietuvos šaulių sąjunga“, – sakė plk. Dainius Pašvenskas.
Tie laikai...
Prieš ketvirtį amžiaus, vadui pradėjus tarnybą SKAT, dauguma nūdienos karių savanorių buvo ką tik gimę ir todėl tuometiniai pajėgų gyvenimo atspindžiai šiandien jiems gali atrodyti kaip seno kino filmo kadrai. Vadas, pasakodamas savo prisiminimus, dažnai pakartoja frazę „ tais laikais“, tačiau yra įsitikinęs, kad jauniesiems kariams gyvoji pajėgų istorija yra ne tik egzotiškai skambantis pasakojimas, bet ir simbolinės šaknys, kurios maitina karių savanorių tapatybę arba, kitaip tariant, išlaiko mūsų dvasią.
„ Tais laikais kariams savanoriams nebuvo mokama už tai, kad jie atvykdavo į pratybas ar mokymus, kurie kartais trukdavo net savaitę. Nebuvo griežto apribojimo, iki kokio amžiaus galima asmenis priimti į savanorių gretas, o taip pat, jeigu kartais į užsiėmimą tėvas atsivesdavo septyniolikmetį sūnų ar dukrą, tai jiems irgi leisdavo dalyvauti mokymuose. Asmens apsisprendimas, ryžtas tarnauti buvo svarbiausia. Tuomet buvo labai daug motyvacijos, patriotizmo, noro, bet nebuvo aiškumo dėl ginkluotės, ekipuotės, taktikos, pratybų ir t. t.“ – atsimena vadas.
1993 metais vyko ketvirtasis, paskutinis okupacinės kariuomenės iš Lietuvos išvedimo etapas, kuris kaip ir pirmieji trys, prasidėję 1992 metais, nebuvo sklandūs: Rusijos pusė ne kartą šį procesą stabdė, bandė derėtis, siekdama sau naudingų nuolaidų iki pat paskutinio okupantų dalinio išlydėjimo iš mūsų šalies 1993 m. rugpjūčio 31 dieną.
„ Įsivaizduokite, 1992 metais, tik pradėjus okupacinės kariuomenės išvedimo procesą, mūsų šalyje buvo net 34 000 sovietinės kariuomenės karių. Jų daliniai, struktūra, uniformos – visiems nuolat šmėžavo akyse ir neleido nusiraminti, rūpėjo kaip gi čia viskas bus toliau. Skaudi istorinė patirtis gimdė natūralų nepasitikėjimą Rytų kaimyne Rusija, todėl, visi, tuomet atėję į SKAT, supratome turintys esminę pareigą – prireikus, ginklu ginti jaunos valstybės nepriklausomybę, savo Tėvynę. Tiesa, nelabai buvo aišku kaip, prireikus, ją teks ginti, nes visi buvome tokie skirtingi: nemažai mūsų turėjo patirties po tarnybos sovietinėje kariuomenėje, kiti, kaip ir aš, neturėjome karinės patirties. Pamenu, susirinkdavome į pratybas: jokių saugos reikalavimų, pratybų metodikos... Kai kas bandė taikyti sovietinės kariuomenės taktiką, kiti bandė skaityti amerikietišką literatūrą ir dirbti pagal tai. Taip ir pradėjom... Tik po kelerių metų užsimezgė pirmieji ryšiai su užsieniu. Ten siurbėme viską, ką sužinodavome ir grįžę vieni kitiems perduodavome,“ – pasakoja plk. D. Pašvenskas.
Į Savanorių pajėgas žiūrėdamas šiandien pulkininkas sako, jog dabartinės KASP ne tik savo užduotimis, bet ir vizualiai yra tikra kariuomenė. Kaip diena ir naktis besiskirianti nuo tos, kuri egzistavo,