45
2018 m. Nr. 3 (496)
arba lengvai šarvuotą priešo techniką.
Dar, sustiprintame skyriuje aš matau mi-
nosvaidžio komandą. Mes treniruojamės
koreguoti netiesioginę minosvaidžių ugnį,
kurios efektyvus panaudojimas veda prie
sėkmės,“ – pasakoja mjr. R.Mikėnas.
grupė, tiek granatsvaidininko komanda
prie kovos zonos artėjo ratuoti. Tai tikrai
sutaupė laiko, operacijai suteikė greičio ir
netikėtumo. Be to, šie padidinto pravažu-
mo ratai padėjo mums greitai ir nepatyrus
nuostolių pasišalinti iš pavojingos zonos.“
Karių įspūdžiai
po pasalos ir reido
Gr. Vitalijus Arūnas MEDEIŠIS,
807-osios kuopos skyriaus vadas, taip pat
šioje treniruotėje atlikęs ir ugnies koreguo-
tojo vaidmenį: „Vakarykščio reido metu
naudojome mikroautobusus su priekabo-
mis. Pasirinkome lengvai pravažiuojamus
kelius, kuriuos šios kategorijos transportas
gali įveikti. Į priekabas įsikrovėme moto-
ciklus ir keturračius, o vėliau jais pasinau-
dojome, kai reikėjo vykti į užduoties vietą.
Kariai nepavargo eiti dešimčių kilome-
trų, mes laimėjome brangaus laiko: greitai
įvykdėme užduotį ir atsitraukėme. Esame
patenkinti, nes sunaikinome didelės vertės
taikinį, kurį apšaudė mūsų minosvaidžių
komanda, bendradarbiaudama su mani-
mi, kaip ugnies koreguotoju. Na, o vėliau,
po minosvaidžio šūvių, priartėjome su
granatsvaidžiu ir viską užbaigėme jo ugni-
mi. Noriu pabrėžti, kad tiek minosvaidžio
Vyr. eil. M. Lysenkos ir eil. V. Otkinskio nuotraukos
Srž. Ivan POLOUCHIN, 808-osios
kuopos skyriaus vadas: „Tam, kad nusi-
gautume iki pasalos vietos ir įvykdytume
savo užduotį, aš nusprendžiau pasinaudoti
dviem keturračiais ir dviem krosiniais mo-
tociklais. Iš kovinių priemonių pasiėmėm
prieštankinę miną, granatsvaidį su dviem
užtaisais ir asmeninius ginklus. Iki rei-
kiamos vietos judėdami su motorinėmis
priemonėmis sutaupėme visą dieną žygio
pėsčiomis. Artėjant priešo kolonai, padė-
jome prieštankinę miną ir – kaip sviestu
patepta – pirmoji priešo mašina ant jos ir
užvažiavo. Antrąją mašiną sunaikinome
iš granatsvaidžio, tada išsikvietėme mi-
nosvaidžių paramą ugnimi, jie ir priden-
gė mūsų atsitraukimą. Išvykome taip pat
sėkmingai greitai, kaip ir atvykome. Šios
pratybos kariams labai patinka, kadangi
jose yra naujovių. Kariai yra motyvuoti,
nori važiuoti kuo greičiau, deja, to nelei-
džia taisyklės.“
Eil. Mantas CIBULSKAS, 807-oji
kuopa: „Vadui išaiškinus užduotį, ketur-
račiais nuvykome į galutinę susitelkimo
vietą, o nuo jos jau keliavome pėsčiomis.
Buvom penkiese: vadas, jo pavaduotojas,
aš - granatsvaidininkas ir dar du šauliai.
Judėjom iki objekto, tuomet vadas davė
minosvaidininkų komandai koordinates,
kurie paleido minosvaidžių ugnį ir priešas
pradėjo blaškytis. Reikėjo sunaikinti taiki-
nį, todėl aš ir du šauliai prijudėjome dar
arčiau ir iššovėme kelis šūvus, po kurių
taktiškai atsitraukėm.“
Eil. Edgaras FURLOVAS ir vyr. eil.
Aleksandras DONECAS – minosvai-
dininkai iš 808-osios kuopos skyriaus:
„Į galutinio susitelkimo vietą atvykome
transportu, keturiese. Apsižiūrėję, jog
aplinka yra saugi, pasiėmėme automati-
nius ginklus ir minosvaidį, o tada pajudė-
jome į numatytas pozicijas. Jeigu nebūtų
transporto, tai judėjimas mišku su šiais
pakankamai sveriančiais ginklais – būtų
sudėtingas. Ėjimas būtų ganėtinai lėtas,
nerangus, dar pridėkime ir nuolatinę ri-
ziką būti užkluptiems priešo. Nuovargis
po tokio žygio pėsčiomis taip pat stipriai
sumažina kario darbingumą. Sunku net
papasakoti, kiek laimi karys, galėdamas
naudotis motorinėmis priemonėmis.“