20
ATKELTA IŠ 21 PSL.
J. K. – Kursantai stengėsi perimti jiems reikalingiausią patirtį. Desantininkams dėl griežto jų mokymo trūksta šiek tiek kariško kūrybiškumo, ypač tada, kai baigiasi tabelinės priemonės ar jų nėra. Ilgametis visokiausių priemonių stygius KASP-e mus išmokė naudoti įvairiausias parankines priemones, tad čia mes galėjome patarti, kaip pasinaudoti karišku išradingumu, pavyzdžiui, norint evakuoti sužeistąjį, iš miške rastų medžio karčių galima pasigaminti neštuvus, ar pan.
Kaip reikėtų keistis ukrainiečių pajėgoms, kad jos atitiktų NATO standartus?
R. G. – Sunkiausia, manau, tokioje didelėje kariuomenėje pakeisti aukštesniųjų vadų mąstymą, mokymo programas ir įgalinti žemesniosios grandies vadus dirbti. Retame būryje dirbama taip, kaip mes dabar įpratę – skyrininkai, būrininkas ir tik galiausiai – būrio vadas. Dažniausiai operacijos sumanymą žino vienintelis būrio vadas. Nevyksta užduočių paskirstymas kaip pas mus, tarkim, reguliarios kariuomenės pėstininkų būryje. Ukrainos karininkai, baigę Lietuvos karo akademijos Kapitonų kursus, arba kitas NATO karo mokyklas, vadovavimą ir užduočių paskirstymą organizuoja vakarietiškai. Kitais atvejais būrio hierarchijoje vyrauja toks supratimas, koks buvo Sovietinėje armijoje: „ Kaip būrio vadas pasakys, taip ir bus!“. Kita vertus, jeigu senais principais besivadovaujantis karininkas išvažiuos su
2017 m. liepos 1 d. įsteigta karinė mokymo operacija Ukrainoje, joje vienu metu gali būti iki 60 Lietuvos karių-instruktorių.