SAVANORIS 2018 m. Nr. 2 | Page 21

21 2018 m. Nr. 2 (495) tirties kovinėse operacijose, labai pagrįsta. Mūsų kursantai pasakojo, kad informacija netoli priešo kontroliuojamų teritorijų yra renkama ir perdavinėjama (arba par- davinėjama) priešo pusei. Taip pat yra pasiklausoma įvairiausių ryšio priemonių. Pasitaikė atvejų, kai radijo arba telefono ryšiu tikslinant padalinio atvykimo laiką ir vietą, separatistai juvelyriškai tiksliai intensyviai apšaudydavo būtent tą tašką, kur pagal planą turėjo atvykti ukrainiečių patrulis. Tuomet jie ėmė gudrauti ir spe- cialiai nurodydavo melagingas koordina- tes, aišku, tie tyrlaukiai tuojau pat būdavo stipriai apšaudomi. Mano nuomone, karo metu, kai mokomasi iš nuostolių ir iš savo klaidų, žymiai saugiau visiems, kuomet informaciją valdo kuo mažiau žmonių. Tuomet ir šansų mažiau, kad ji nutekės. ne vien sena doktrina ar įpročiu, bet ir – situacija. Vesdami kursus, dažnai susi- durdavome su problema, kad eiliniams kareiviams dažnai trūkdavo informacijos: kur ir kas bus daroma, kokią ekipuotę pasiimti, kuriam laikui išvykstame ir pan. Tai administravimo problemos. Prieš už- siėmimą sužinodavome, kad kariai dėl in- formacijos stokos nepasiruošę užduočiai, skyrininkai nežino to, kas buvo perduota būrio vadui išvakarėse ir savo pareigas atlieka tik formaliai. R. G. – Tokia vadų pozicija, įgijusių pa- R. G. – Kai kurių netgi labai. Karia- vusius Rytų Ukrainoje ir iš ten grįžusius karius traukia grįžti atgal. Karas juos taip stipriai psichologiškai paveikė, kad mūšių veteranai be to neįsivaizduoja savo tolimes- nės tarnybos ir gyvenimo. Jiems, atsipūtus nuolatinėje dislokacijos vietoje, vėl reikia patirti mūšio sumaištį ir stresą, įrodyti sau, savo vadams ir, žinoma, priešui, kad jie geba gerai kariauti ir apginti savo Tėvynę. Kalbėjosi vyr. eil. Vilius DŽIAVEČKA, „Savanorio“ redakcija Lietuva padeda Ukrainai įgyvendinti užsibrėžtus kariuomenės artėjimo prie NATO standartų tikslus bei prisideda prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo. KASP instruktoriai drauge su Ukrainos kariais. savo būriu į užduotį, ją sėkmingai atliks, sugrįš be nuostolių, tai ir toks vadovavimo būdas pereinamojo etapo kariuomenėje – geras. J. K. – Kaip vadovauti, manyčiau, pri- klauso nuo situacijos. Kartais geriau rink- tis vieno lyderio principą, kartais – ne. Tada, kai reikia, kad informacija būryje „vaikščiotų“ tiksliai ir efektingai, vertėtų pasikliauti žemesniosios grandies vadais, kurie ja gali mikliai pasidalinti savo sky- riuose. Ukrainiečiai būrių vadai savo pa- daliniuose turėtų būti lankstesni, kliautis Kiek giliai karių sąmonėje įsirėžęs karas?