7
2017 m. vasaris-kovas / Nr. 2-3 (491)
Ačiū kavinei „Grizlis“ už picą Su vienu iš dalyvių Vitoldu, kuris padėjo pasiekti
Jonavą Kelionės akimirka: Kristina pavežėjo iš Karmė-
lavos į Kauną
ir keletas kitų kelyje sutiktų vairuotojų,
siūlėsi mus pavežti iki pat Vilniaus. Tačiau
mes atsisakėme, nes mūsų tikslas buvo ne
kuo komfortiškiau ir greičiau pasiekti sos-
tinę, bet suvienyti bendram tikslui kelyje
sutiktus žmones“.
Keliautojai sako, kad kartais žygiuo-
dami įveikdavo po 5-6 km ir nesutikdavo
nė gyvos dvasios. „Pavyzdžiui, visiškai
tuščiame kelyje Kėdainiai – Jonava ėmėm
galvoti, kad, matyt, būsim priėję kritinį
tašką ir svarstėm, ar nereikėtų apsisukus
grįžti, o dar pakelėje išvydome nuorodą
KREMATORIUMAS. Kadangi kelionės
metu laikėmės nebylaus susitarimo vienas
kitą padrąsinti ir būti geros nuotaikos, tai
ir šį užrašą nusprendėme traktuoti kaip
sąmojį, pafilosofuoti kviečiantį ženklą“.
Kelionės paskyroje matyti, kad vaiki-
nai žygio metu sugebėjo suvienyti labai
skirtingus žmones: valytoją, policininką,
karininką, apsaugos darbuotoją, suvirin-
toją ir t. t. Aktyviausiai prie akcijos jungėsi
kariškų organizacijų ir jėgos struktūrų
atstovai – jie greitai perprasdavo idėją
ir prisijungdavo. Tarkime, Baisiogaloje,
jau sutemus stotelėje Donatas ir Deivi-
das pastebėjo du jaunuolius. Nusprendė
pabandyti prieiti: „gal į galvą neduos“?
Pasirodė, kad vienas jų yra jaunasis šaulys.
„Paprastai tiems, kurie yra tarnavę arba
dalyvauja šiek tiek sukarintų organizacijų
veikloje, patriotiškos idėjos yra savos, jie
jas priima organiškai. Su jais buvo ypač malonu turėti reikalų“.
Vietos gyventojų draugiškumu nuste-
bino Radviliškis ir Kaunas. Radviliškyje,
užėję į degalinę ir paaiškinę kokia jų ak-
cijos esmė, vaikinai džiaugėsi darbuotojų
prisidėjimu ir buvo pavaišinti arbata su
pyragu. O štai pasiekus Kauną, griuvo
apie šio miesto žmones anksčiau girdėti
stereotipai. Anot keliautojų, jie jau nie-
kada nepritars, jei išgirs ką nors sakant,
kad Kaune gyvena vieni marozai (maro-
zas – agresyvus, nevykęs, kvailas). „Buvo
visiškai atvirkščiai. Per susirašinėjimo
programėlę žmonės klausinėjo mūsų: kai
pasieksit Kauną, kuo galėtumėme jums
pagelbėti? Tai buvo vienas šilčiausių ir
aktyviausių miestų visos kelionės metu“.
„Keliaudami nuo Kėdainių iki Jonavos
žiauriai sušalome, šiek tiek krito mūsų
motyvacija, bet tada sutikome žmogų,
kuris prisiminė, kaip dar būdamas šešio-
likmetis, sovietų okupacijos laikais, pami-
nėjo Vasario 16-ąją: trispalvę buvo iškėlęs
Jonavoje ant kamino. Taigi, iš sutikto pra-
eivio gavome žinutę, kad tai, ką darome
šiandien, yra svarbu, emociškai sujungia
patriotinius žmonių jausmus anksčiau ir
šiandien“.
Donatas ir Deividas ekspromtu sugal-
vojo užeiti į Jonavos savivaldybę. „Mero
nebuvo, tačiau sutikome pavaduotoją ir
Tarybos narius, kurie su mumis gražiai
pabendravo. Išsiaiškinę mūsų akcijos tiks-
lus ir gavę patikinimą, kad akcijos etapus fiksuojame ir transliuojame internete, ap-
gailestavo, kad nesuplanavome vizito pas
Jonavos merą iš anksto: tačiau visi valdi-
ninkai nusipaveikslavo, pasirašė ant dro-
bės. Manome, kad mūsų kelionė skatino
ir gaivino žmonių supratimą, kad Vasario
16-ąją galime bendrom jėgom paversti
švente, sklidina šviesių jausmų. Pavyz-
džiui, vieni žmonės mus kelionėje vaišino
riešutais su razinomis, kurių užteko iki
pat Vilniaus, kitas važiuodamas dviračiu
linksmai kvietė pavėžėti ant... bagažinės,
treti įsileisdavo pasakoti savo jaunystės
atsiminimų.
Donato žmona redagavo tekstus
Galim ir pėsti eiti nuo miestelio iki miestelio. Nesustosim
Santūrieji piliečiai
Karių savanorių kelionėje iš Mažeikių
į Vilnių pasitaikė nedaug žmonių, kurie
atsisakė dalyvauti akcijoje. Vaikinai ste-
bėjosi, jog nepasiteisino ir jų išankstinė
nuostata, jog patys draugiškiausi bus vil-
kikų vairuotojai: nė vienas nesustojo pa-
vėžėti. Dar Donatas ir Deividas pasakoja,
jog BMW markės automobilių vairuotojai
taip pat buvo abejingi, šių automobilių
vairuotojų neveikė netgi tai, jog keliau-
tojai nešė trispalvę. „Tie, kurie nepanoro
prisidėti prie mūsų akcijos, atrodė, kad yra
apskritai kažkuo gyvenime nepatenkinti,
nepatiklūs. Matydami, kad žmogus nėra
pozityviai nusiteikęs „nebekišdavome”
savo idėjos kodėl ir kur keliaujame, tiesiog
padėkodavome, jei pavėžėdavo ir atsisvei-
kindavome.
Pakeliui link tikslo
NUKELTA Į 8 PSL.