8
Būdavo ir tokių, kurie prie mūsų akci-
jos prisijungdavo pasirašydami, tačiau ne-
sifotografuodavo. Apibendrindami kelio-
nę, paskyroje fiksavome, kad surinkome
150 parašų, o nusifotografuoti sutiko 100
asmenų. Fotografuotis vengė vyresnieji,
matyt, nebūdami tikri dėl to, kur atsidurs
jų nuotraukos. Gali būti, jog vyresnei kartai
facebook tebėra naujas, neįprastas kanalas“.
Deividas pasakoja pastebėjęs, kad vyres-
nio amžiaus žmonės yra labiau atsargūs
ir santūresni kuomet prašomi kur nors
pasirašyti, tarsi baiminasi kažkokios apga-
vystės. Pavyzdžiui, vienas senjoras lingavo
galvą sakydamas: „esate jauni ir bedarbiai,
tai galite sau tokią kelionę leisti“. Teko už-
trukti aiškinant, kad nesame bedarbiai ir,
kad dėl idėjos įgyvendinimo pasiėmėme
laisvų dienų. Tuo tarpu jaunimas – betar-
piškas, džiugus, greitai išsiaiškina mūsų
tikslus, iškart prisijungia“.
Vilniaus žmonės
„Vilniuje pastebėjome, kad čia žmonės
elgiasi kitaip nei periferijoje gyvenantys.
Nenorime nieko įžeisti, bet mums pasi-
rodė, kad sostinėje žmonės vadovaujasi
„bandos jausmu”. Galvojome, kad Kate-
dros aikštėje greitai surinksime labai daug
parašų, nes ant improvizuotos drobinės
vėliavos buvo likę laisvos vietos. Temo,
nuotraukas daryti jau darėsi sunkiau, be
to baterijos buvo likę vos 15 proc., todėl
stengėmės kuo garsiau kalbėti, kad vienu
metu mus išgirstų kuo daugiau praeivių.
Paaiškėjo, kad jei vienas nesutinka jungtis
prie akcijos, tai paskui jį ir kiti praeiviai
bėga šalin. Bet jei vieną sudominai, tai
jau aplink stoviniuoja būrelis, laukia eilė-
je, kada galės pasirašyti. Nustebino kele-
tas jaunų merginų, kurios net ne iki galo
išklausiusios, ko prašome, atbėgo šauk-
damos: kur, kur reikia pasirašyti? Vienas
jaunuolis, akcijai iš esmės pritarė, bet prieš
pasirašydamas kruopščiai išsiklausinėjo ar
tai nėra organizuojama kokios nors politi-
nės partijos, arba visuomeninės organiza-
cijos. Žinoma, tai savotiškai parodo, kad
didmiesčiuose žmonės labai atsakingai
sprendžia kokioje iniciatyvoje dalyvauti.
Dėl tamsos ir nusėdusių telefonų Vilniuje
vos spėjome nusifilmuoti, nufotografuoti
ir sukelti finalinius vaizdus ant Trijų Kry-
žių kalno. Gaila, nebepadarėme nuotraukų
su tais gerais žmonėmis, kurie nuolat sekė
mūsų facebook paskyros naujienas ir laukė
kada vakare galės atvažiuoti mūsų sutikti.
Keletas jų buvo nepažįstamų, jie atvyko
specialiai mūsų palydėti iki Katedros aikš-
tės ir Trijų Kryžių kalno“.
Kam to reikėjo?
Planuodami kelionę vaikinai apskai-
čiavo, kad ji turėtų trukti ne ilgiau nei 4
paras. Tam, Donatas gaisrinėje susikeitė
pamainas su kolega, o Deividas, būdamas
savo darbo laiko šeimininku, pasiėmė lais-
vų dienų. Tačiau keliautojai Vilnių pasiekė
perpus greičiau. „Ryte, tą dieną, kai tu-
rėjome išvykti, aš dar budėjau ir kaip tik
pasitaikė gaisras, kurio gesinimas užtruko:
taigi iš vietos pajudėjome 4 valandom vė-
liau nei buvome numatę, labai skubėjome.
Dar labai gerą pradžią startui davė tai, kad
mus simboliškai išlydėjo vietos leidinys
„Mažeikių Santarvė” pozityviai parašęs,
Apie Deivido ir Donato iniciatyvą
Dalyvavo