30
Pavyzdžiui, kariams žygyje turi būti pažįstami minų lauko fragmentai, be to jie turi būti budrūs – tarkime, pamatę atotampas, iš detalių turi suprasti, kad egzistuoja grėsmė, teritorija yra užminuota. Per kiekvienas pratybas ne tik treniruojami kariai, bet ir aš pats atrandu kažką naujo. Pavyzdžiui, stebėdamas kaip kariai stengiasi išvengti pavojaus ar jį pastebėję vienas kitą perspėja apie galimą sprogstamųjų užtaisų buvimą, aš pats vis dar gaunu neįkainojamos naujos informacijos, kuri man praverčia toliau mokant jaunimą. Daugelį karių pademonstruotų elgsenos modelių įtraukiame į mokymo programą. Jei kariams reikia pereiti atotampas prie kurių pritvirtinti sprogmenys ar jie eis aplinkui, taip rizikuodami užlipti tiesiai ant sprogmens, ar nuspręs eidami taku saugiai bandyti perlipti atotampą? O gal nuspręs prašliaužti per jas? Svarbu, kad niekas nebandytų nukirpti, patraukti. O kaip kariai
„
Man patinka važinėti į iškvietimus: kiekvienas jų yra unikalus – randi sprogmenį vienoje rajono vietoje, tada kitoje. Panašu į šachmatų partiją: nežinai kokį ėjimą padarys priešininkas( nesvarbu, sprogmuo padėtas dar II Pasaulinio karo metais). Turi galvoti kelis žingsnius į priekį. Išminuotojai vadina save šeima ir tai yra tikra. Į kurį miestą benuvažiuotum tave sutinka kaip brolį. Tai man yra viena stipriausių priežasčių kodėl pasirinkau ne karininko karjerą."
ATKELTA IŠ 29 PSL.
Kpt. Arūnas Janušonis
dės pėdą po pėdos, išeidami iš minų lauko? Ką daryti pastebėjus užminuotą teritoriją, kokias parankines priemones naudoti norint neutralizuoti miną, jei po ranka nėra išminavimo įrangos? Jei atsiras vinis, tušinukas – galima ir jais pasinaudoti. iš karo Ukrainoje pavyzdžių žinome, kad kariai turi nuolat galvoti apie atsargumą: net eidami pro nekalčiausią šiukšliadėžę, pajutę parako kvapą turi suprasti, kad tai nėra geras ženklas.
Kariui savanoriui yra svarbu išmanyti kaip išvengti sprogmenų keliamo pavojaus. Tačiau lygiai taip pat svarbu ir mokėti sprogmenį pagaminti. Tokių situacijų, esant nūdienos konfliktų pobūdžiui, gali pasitaikyti, tačiau sprogmenų specialisto darbui žmonės atrenkami specialiai. Čia svarbu viskas: nuo kario psichologinio atsparumo iki techninių gebėjimų. Tokius žmones „ pamato“ rinktinių vadovybė, o mano praktika iš misijų kartuose taškuo-
se sako, kad šio profilio atstovai yra plačiai niekam nežinomi, jie paprastai dirba savotiškame pogrindyje ir apie jų darbo specifiką nežino net draugai. Tai yra jautri informacija ir sprogmenų specialistų tapatybė yra saugoma, kadangi ji tampa ypač aktuali jau pirmosiomis konflikto dienomis.
Ar šiandienos konfliktuose naudojami sprogmenys labai sparčiai keičiasi?
Su pirmaisiais sprogmenimis susidūriau dar tarnaudamas puskarininkiu Sovietinėje armijoje Afganistane, 1986-1987 metais. Tuomet buvau ginklų ekspertas, nebuvau išminuotojo pareigose, tačiau teko liesti ir matyti išminuotojų parvežamus sprogmenis. Nuo tų laikų pokyčių nedaug: prisidėjo mobilūs telefonai, radijo bangomis valdomi sprogmenys. Improvizuotų sprogmenų sutikdavome ir kare Afganistane 1987 metais: buvo nesprogusių šaudmenų – numestų nesprogusių aviacijos bombų, gal plačiau buvo naudojamos prieštankinės ir priešpėstinės minos. Tačiau iš esmės tuometinio karo Afganistane metai kartais šiandien vadinami minų karų laikais. Ukrainos karo ir konflikto Sirijoje šviesoje matome, jog nieko labai naujo nevyksta: gal kitaip, sumaniau paslepiami sprogmenys. Pavyzdžiui, čia tiktų rankinės granatos pavyzdys. Pirminis granatos tikslas – numesti ją į priešo pozicijas. Šiais laikais ją padeda kaip miną, šalia ištiesdami atotampą. Taigi ir aš, mokydamas jaunuosius karius aiškinu kaip galima granatą panaudoti kaip priešpėstinę miną. Kiek girdžiu iš nūdienos konfliktų zonose pabuvusių kolegų, pačių sprogmenų sumanymuose nieko naujo nėra. Šiandien svarbu darosi nauja taktika: kaip ir kurioje vietoje padėsite sprogmenį. Galima turėti minų klotuvus ir sudėti tūkstančius minų laukuose, bet ar jos pasieks tikslą? Juk priešas turi žvalgybą ir greitai sužinos kur išsidėsčiusios pavojingos vietos. Taktikai įgyjant vis naujų atspalvių karinių operacijų planuotojų sumanymai vis paprastesni: nereikia viso lauko minuoti, užtenka objektą ir priėjimą prie jo.
Kokių savybių turi turėti norintys tapti sprogmenų specialistais?
Kariai, taip pat ir kariai savanoriai, savųjų tarpe turi atskirai apmokytų kaip naikinti objektus, t. y. sprogdinti. Tačiau su šiais specialiai apmokomais kariais mūsų