2017 m . sausis / Nr . 1 ( 490 ) 5
dienų skiriama karių savanorių apmokymui . Ir tai daroma dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ... Ten vykstantis karas visose Baltijos šalyse nulėmė gynybos finansavimo didinimą .
Daug diskusijų , kaip apsiginti trims Baltijos valstybėms kyla ir tarptautinėje erdvėje . Prieš keletą metų savo asmeniniame bloge anglų kalba publikuotas Estijos žurnalisto ir gynybos eksperto Vahur Koorits straipsnis „ Baltijos šalys yra didesnės , nei jūs galvojate “ apie patį blogiausią scenarijų Baltijos šalims . V . Koorits rašo , kad pats blogiausias scenarijus įvyktų tuomet , jei vieną dieną Rusiją pultų visas tris Baltijos valstybes , siekdama sujungti didžiąją Rusiją su Karaliaučiaus anklavu , užimdama gynybines pozicijas Lietuvos pietuose , strateginį miestą Marijampolę ir iš ten vedantį kelią į Lenkiją . Tam regione jį įsitvirtintų ir pasirengtų gynybai nuo NATO sąjungininkų iš Lenkijos pusės . Kita okupacinių pajėgų dalis išsidėstytų Baltijos pajūryje – prieš NATO laivyną ir jūrų pėstininkus . Vakarų politikams ir NATO būtų leista suprasti , kad Rusijos „ taikdariška “ misija čia žaibiškai baigta ir ji siektų derybų , turėdama keletą svarbių kozirių rankose – didelę karinę jėgą , dislokuotą okupuotose teritorijose , kur neva klesti didelės tautinių mažumų problemos ir jų diskriminacija , todėl didžiajai kaimynei mirtinai reikėtų įsikišti ... Kiek realus toks scenarijus , klausia estų apžvalgininkas ? Nerealus , argumentuoja V . Koorits .
Baltijos šalys – per didelės , kad jas būtų galima greitai okupuoti
Tik nedidėlė dalis Rusijos karinių pajėgų yra Vakarinėje šalies dalyje . Taip pat trijų Baltijos valstybių kovinių veiksmų teatras būtų vienas didžiausių , į kokį Rusiją būtų įsivėlusi nuo armijos išvedimo iš Afganistano ... ( Operaciją galėtume palyginti nebent su dabartinio Ukrainos fronto masteliais .) Baltijos šalys , visos trys kartu yra per didelės , kad jas būtų galima greitai okupuoti . Sprogdindami tiltus , išdėstę minų laukus , taip pat naudodami mažų padalinių taktiką , rengdami pasalas , galėtume trikdyti priešo judėjimą , didinti jo nuostolius ir žlugdyti moralę . Šiuo atveju savanoriškumo principu suformuotos pajėgos arba teritorinė kariuomenė , rašo V . Koorits , naudojanti mažų padalinių taktiką , susidedanti iš gerai ginkluotų ir savo gimtąsias apylinkes pažįstančių žmonių , yra labai efektyvi priemonė stabdant priešą .
Oficialus Lietuvos , Latvijos ir Estijos šalių savanorių bendradarbiavimas prasidėjo kai 1995 m . spalio 21 d . Tartu mieste Lietuvos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos , Latvijos nacionalinės gvardijos ir Estijos gynybos lygos vadai – plk . ltn . A . Pocius , mjr . R . Graubė ir plk . ltn . J . Kertas – pasirašė pirmąją bendradarbiavimo sutartį .
Svarbus faktorius – reljefas . Baltijos šalys – tai daugiausia lygumos . Estijoje ir Latvijoje gausu pelkėtų vietovių ir tankių miškų . Per šalis eina keletas pagrindinių kelių , dauguma per miškus , arba netoli jų . Tai apriboja okupacinės kariuomenės manevringumą , o besiginantys gali įvairiais būdais stabdyti ir trikdyti priešo judėjimą . Pratybose „ Geležinis kardas 2016 “ kanadiečių ir amerikiečių kariai meistriškai išguldė medžius ant kelio , taip sustabdydami šarvuotos priešo technikos judėjimą ...
NUKELTA Į 6 PSL .