2017 m. sausis / Nr. 1( 490) 5
dienų skiriama karių savanorių apmokymui. Ir tai daroma dėl Rusijos agresijos Ukrainoje... Ten vykstantis karas visose Baltijos šalyse nulėmė gynybos finansavimo didinimą.
Daug diskusijų, kaip apsiginti trims Baltijos valstybėms kyla ir tarptautinėje erdvėje. Prieš keletą metų savo asmeniniame bloge anglų kalba publikuotas Estijos žurnalisto ir gynybos eksperto Vahur Koorits straipsnis „ Baltijos šalys yra didesnės, nei jūs galvojate“ apie patį blogiausią scenarijų Baltijos šalims. V. Koorits rašo, kad pats blogiausias scenarijus įvyktų tuomet, jei vieną dieną Rusiją pultų visas tris Baltijos valstybes, siekdama sujungti didžiąją Rusiją su Karaliaučiaus anklavu, užimdama gynybines pozicijas Lietuvos pietuose, strateginį miestą Marijampolę ir iš ten vedantį kelią į Lenkiją. Tam regione jį įsitvirtintų ir pasirengtų gynybai nuo NATO sąjungininkų iš Lenkijos pusės. Kita okupacinių pajėgų dalis išsidėstytų Baltijos pajūryje – prieš NATO laivyną ir jūrų pėstininkus. Vakarų politikams ir NATO būtų leista suprasti, kad Rusijos „ taikdariška“ misija čia žaibiškai baigta ir ji siektų derybų, turėdama keletą svarbių kozirių rankose – didelę karinę jėgą, dislokuotą okupuotose teritorijose, kur neva klesti didelės tautinių mažumų problemos ir jų diskriminacija, todėl didžiajai kaimynei mirtinai reikėtų įsikišti... Kiek realus toks scenarijus, klausia estų apžvalgininkas? Nerealus, argumentuoja V. Koorits.
Baltijos šalys – per didelės, kad jas būtų galima greitai okupuoti
Tik nedidėlė dalis Rusijos karinių pajėgų yra Vakarinėje šalies dalyje. Taip pat trijų Baltijos valstybių kovinių veiksmų teatras būtų vienas didžiausių, į kokį Rusiją būtų įsivėlusi nuo armijos išvedimo iš Afganistano...( Operaciją galėtume palyginti nebent su dabartinio Ukrainos fronto masteliais.) Baltijos šalys, visos trys kartu yra per didelės, kad jas būtų galima greitai okupuoti. Sprogdindami tiltus, išdėstę minų laukus, taip pat naudodami mažų padalinių taktiką, rengdami pasalas, galėtume trikdyti priešo judėjimą, didinti jo nuostolius ir žlugdyti moralę. Šiuo atveju savanoriškumo principu suformuotos pajėgos arba teritorinė kariuomenė, rašo V. Koorits, naudojanti mažų padalinių taktiką, susidedanti iš gerai ginkluotų ir savo gimtąsias apylinkes pažįstančių žmonių, yra labai efektyvi priemonė stabdant priešą.
Oficialus Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių savanorių bendradarbiavimas prasidėjo kai 1995 m. spalio 21 d. Tartu mieste Lietuvos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, Latvijos nacionalinės gvardijos ir Estijos gynybos lygos vadai – plk. ltn. A. Pocius, mjr. R. Graubė ir plk. ltn. J. Kertas – pasirašė pirmąją bendradarbiavimo sutartį.
Svarbus faktorius – reljefas. Baltijos šalys – tai daugiausia lygumos. Estijoje ir Latvijoje gausu pelkėtų vietovių ir tankių miškų. Per šalis eina keletas pagrindinių kelių, dauguma per miškus, arba netoli jų. Tai apriboja okupacinės kariuomenės manevringumą, o besiginantys gali įvairiais būdais stabdyti ir trikdyti priešo judėjimą. Pratybose „ Geležinis kardas 2016“ kanadiečių ir amerikiečių kariai meistriškai išguldė medžius ant kelio, taip sustabdydami šarvuotos priešo technikos judėjimą...
NUKELTA Į 6 PSL.