4
TRIJŲ SUTARTIS
Ar grėsmės atveju trys Baltijos šalys kovotų po vieną, ar gintųsi kaip viena?
Sausio 17 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė kasmetinį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.
„ Pastaruoju metu Baltijos šalys laikomos vienu vienetu. Šiuo atveju visos trys gali plėtoti baltišką solidarumą ir bendradarbiavimą visose srityse, – savo straipsnyje „ Be Latvijos ir Estijos būtume silpnesni“( www. bernardinai. lt) rašo Vilniaus universiteto Šiaurės Europos studijų centro vadovas doc. Liutauras Gudžinskas. Baltijos regione turime pakankamai daug kontaktų tarp institucijų, daug pastangų stiprinti bendradarbiavimą tarp organizacijų, kiekvienais metais vyksta renginiai, kuriuose pagal tam tikrą temą jungiasi žmonės, grupės, organizacijos. Tai reikšminga mums visiems.“
Tikrai taip, ir karinis šalių bendradarbiavimas yra labai svarbi šio proceso dalis. Baltijos savanoriai šalių bendradarbiavimą kiekvienais metais įtvirtina nauja sutartimi. Šių metų sausio 17-ąją Vilniaus karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ir tai nėra vien formalumas. Kasmetinė Baltijos savanorių sutartis mus sustiprina tris kartus. KASP, Zemessardzė ir Kaiteseliitas jau daug metų bendradarbiauja pajėgų mastu, bendrauja kaimyninės, prie Latvijos sienos esančios Savanorių pajėgų Prisikėlimo, Vyčio, Žemaičių rinktinės ir Latvijos savanorių brigados, o Kauno ir Alytaus krašto savanoriai dirba su Estijos kolegomis. Savanoriai periodiškai vyksta į pratybas ir sporto renginius kaimyninėse valstybėse. Taip dalijamės patirtimi ir susipažįstame su kolegų darbu bei procedūromis. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį vykusiuose Baltijos šalių savanorių pajėgų štabų pokalbiuose buvo diskutuojama apie efektyvaus toles-
Sausio 17-oji, Vilniaus karininkų ramovė. Trijų Baltijos valstybių – Estijos, Lietuvos ir Latvijos – savanorių pajėgų vadai pasirašė trišalį bendradarbiavimo planą:: brg. gen. Meelis Kiili, plk. Arturas Jasinskas ir brg. gen. Ainārs Ozoliņš.
nio bendradarbiavimo būdus, dalintasi patirtimi, aptarti planai. Kasmetiniai Baltijos šalių savanoriškų organizacijų štabų pokalbiai leidžia puikai koordinuoti tarpusavio bendradarbiavimo veiksmus ir ateities projektus.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanoriai sutarė: reikia būti kartu
Oficialus Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių savanorių bendradarbiavimas prasidėjo prieš daugiau nei du dešimtmečius, kuomet 1995 m. spalio 21 d. Tartu mieste Lietuvos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos( SKAT), Latvijos nacionalinės gvardijos( Zemessardze) ir Estijos gynybos lygos( Kaitseliit) vadai – plk. ltn. A. Pocius, mjr. R. Graubė ir plk. ltn. J. Kertas – pasirašė pirmąją bendradarbiavimo sutartį. Joje buvo numatyta reguliariai( ne rečiau kaip kartą per metus) organizuoti bendrus mokymus, keistis operatyvine, mokymų metodikos ir kitų sričių informacija, organizuoti reguliarius radijo ryšius tarp šalių, kviesti susitarimo šalių kolektyvus ir komandas į kultūros ir sporto renginius, įkurti darbo grupę, kuri rengtų jungtinius planus gamtos ir ekologinių nelaimių atvejais. Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanoriai sutarė: reikia būti kartu, dirbti ranka rankon ir daryti viską, kad nepasikartotų 1940-ieji metai. Tokia buvo pradžia.
Blogiausias scenarijus Baltijos šalims. Ar realu?
2010 m. Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis savo paskaitoje apie galimas grėsmes konstatavo: „ Regione reikia pradėti realiai vertinti situaciją, parengti ilgalaikę strategiją, gynybos doktriną ir konkrečius gynybos planų variantus, nustoti taupyti krašto apsaugos sąskaita, prisiminti įsipareigojimus NATO ir priminti žmonėms jų konstitucines pareigas, atgaivinti rezervą“. Pranašiški žodžiai. Daug dalykų šiandien, iš dabar jau prof. V. Rakučio sąrašo, padaryta. Atnaujintas šaukimas, arba privalomoji karo tarnyba – taip piliečiams primintos jų pareigos, krašto apsaugai skiriama daugiau lėšų, atkuriamos savanorių kuopos. Visose Baltijos šalyse teritorinės kariuomenės – savanoriškumo pagrindu suformuotos pajėgos yra geriau finansuojamos, didinamas karių skaičius, gerinamos tarnybos sąlygos ir karių aprūpinimas, taip pat daugiau