4
TRIJŲ SUTARTIS
Ar grėsmės atveju trys Baltijos šalys kovotų po vieną , ar gintųsi kaip viena ?
Sausio 17 d . Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos , Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė kasmetinį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą , numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo , veiklos ir sporto renginiuose .
„ Pastaruoju metu Baltijos šalys laikomos vienu vienetu . Šiuo atveju visos trys gali plėtoti baltišką solidarumą ir bendradarbiavimą visose srityse , – savo straipsnyje „ Be Latvijos ir Estijos būtume silpnesni “ ( www . bernardinai . lt ) rašo Vilniaus universiteto Šiaurės Europos studijų centro vadovas doc . Liutauras Gudžinskas . Baltijos regione turime pakankamai daug kontaktų tarp institucijų , daug pastangų stiprinti bendradarbiavimą tarp organizacijų , kiekvienais metais vyksta renginiai , kuriuose pagal tam tikrą temą jungiasi žmonės , grupės , organizacijos . Tai reikšminga mums visiems .“
Tikrai taip , ir karinis šalių bendradarbiavimas yra labai svarbi šio proceso dalis . Baltijos savanoriai šalių bendradarbiavimą kiekvienais metais įtvirtina nauja sutartimi . Šių metų sausio 17-ąją Vilniaus karininkų ramovėje Lietuvos , Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė bendradarbiavimo sutartį . Ir tai nėra vien formalumas . Kasmetinė Baltijos savanorių sutartis mus sustiprina tris kartus . KASP , Zemessardzė ir Kaiteseliitas jau daug metų bendradarbiauja pajėgų mastu , bendrauja kaimyninės , prie Latvijos sienos esančios Savanorių pajėgų Prisikėlimo , Vyčio , Žemaičių rinktinės ir Latvijos savanorių brigados , o Kauno ir Alytaus krašto savanoriai dirba su Estijos kolegomis . Savanoriai periodiškai vyksta į pratybas ir sporto renginius kaimyninėse valstybėse . Taip dalijamės patirtimi ir susipažįstame su kolegų darbu bei procedūromis . Praėjusių metų rugsėjo mėnesį vykusiuose Baltijos šalių savanorių pajėgų štabų pokalbiuose buvo diskutuojama apie efektyvaus toles-
Sausio 17-oji , Vilniaus karininkų ramovė . Trijų Baltijos valstybių – Estijos , Lietuvos ir Latvijos – savanorių pajėgų vadai pasirašė trišalį bendradarbiavimo planą :: brg . gen . Meelis Kiili , plk . Arturas Jasinskas ir brg . gen . Ainārs Ozoliņš .
nio bendradarbiavimo būdus , dalintasi patirtimi , aptarti planai . Kasmetiniai Baltijos šalių savanoriškų organizacijų štabų pokalbiai leidžia puikai koordinuoti tarpusavio bendradarbiavimo veiksmus ir ateities projektus .
Lietuvos , Latvijos ir Estijos savanoriai sutarė : reikia būti kartu
Oficialus Lietuvos , Latvijos ir Estijos šalių savanorių bendradarbiavimas prasidėjo prieš daugiau nei du dešimtmečius , kuomet 1995 m . spalio 21 d . Tartu mieste Lietuvos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos ( SKAT ), Latvijos nacionalinės gvardijos ( Zemessardze ) ir Estijos gynybos lygos ( Kaitseliit ) vadai – plk . ltn . A . Pocius , mjr . R . Graubė ir plk . ltn . J . Kertas – pasirašė pirmąją bendradarbiavimo sutartį . Joje buvo numatyta reguliariai ( ne rečiau kaip kartą per metus ) organizuoti bendrus mokymus , keistis operatyvine , mokymų metodikos ir kitų sričių informacija , organizuoti reguliarius radijo ryšius tarp šalių , kviesti susitarimo šalių kolektyvus ir komandas į kultūros ir sporto renginius , įkurti darbo grupę , kuri rengtų jungtinius planus gamtos ir ekologinių nelaimių atvejais . Lietuvos , Latvijos ir Estijos savanoriai sutarė : reikia būti kartu , dirbti ranka rankon ir daryti viską , kad nepasikartotų 1940-ieji metai . Tokia buvo pradžia .
Blogiausias scenarijus Baltijos šalims . Ar realu ?
2010 m . Lietuvos karo akademijos prorektorius doc . dr . Valdas Rakutis savo paskaitoje apie galimas grėsmes konstatavo : „ Regione reikia pradėti realiai vertinti situaciją , parengti ilgalaikę strategiją , gynybos doktriną ir konkrečius gynybos planų variantus , nustoti taupyti krašto apsaugos sąskaita , prisiminti įsipareigojimus NATO ir priminti žmonėms jų konstitucines pareigas , atgaivinti rezervą “. Pranašiški žodžiai . Daug dalykų šiandien , iš dabar jau prof . V . Rakučio sąrašo , padaryta . Atnaujintas šaukimas , arba privalomoji karo tarnyba – taip piliečiams primintos jų pareigos , krašto apsaugai skiriama daugiau lėšų , atkuriamos savanorių kuopos . Visose Baltijos šalyse teritorinės kariuomenės – savanoriškumo pagrindu suformuotos pajėgos yra geriau finansuojamos , didinamas karių skaičius , gerinamos tarnybos sąlygos ir karių aprūpinimas , taip pat daugiau