TĘSINYS. PRADŽIA 4 PSL.
6
Tai Baltijos šalių okupaciją Rusijai padarytų labai komplikuotą. Norint turėti bent po vieną kareivį 100 tūkst. gyventojų, Rusijai būtų reikalinga apie 60 000 karių, vien tam, kad sugebėtų kontroliuoti okupuotas Baltijos valstybių teritorijas. Rusija, tarkim, surinktų tiek kariuomenės, bet tokį pajėgų kiekį sutelkti prie sienų slapta būtų neįmanoma. Netikėtumo faktorius būtų prarastas. Rusijos daliniai turi efektyvios puolamosios ginkluotės pirmajam smūgiui, taip pat daugiau ugnies galios, nei jos turi Baltijos šalių kariuomenės, bet... Rusija neturi jos pakankamai, tam, kad sugebėtų kovoti užimtoje teritorijoje kelias dienas ar savaites be pertraukos. Puolančių dalinių logistika ir nuolatinis pildymas kariais būtų didelis išbandymas priešo pajėgoms.
Dar vienas svarbus faktorius – reljefas. Baltijos šalys – tai daugiausia lygumos. Estijoje ir Latvijoje gausu pelkėtų vietovių ir tankių miškų. Per šalis eina keletas pagrindinių kelių, dauguma per miškus, arba netoli jų. Tai labai apriboja okupacinės kariuomenės manevringumą, o besiginantys gali įvairiais būdais stabdyti ir trikdyti priešo judėjimą. Štai pratybose „ Geležinis kardas 2016“ kanadiečių kariai iš Karališkojo inžinierių pulko ir amerikiečiai iš JAV 54 brigados inžinerinio bataliono meistriškai išguldė medžius ant kelio, taip sustabdydami šarvuotos priešo technikos judėjimą...
„ Priešas turi tankų, o pas mus auga daug medžių, tai kodėl nepanaudojus jų šarvuotos technikos stabdymui, tai efektyvus būdas, naudojamas visuose konfliktuose“, – kalbėjo sąjungininkų inžinieriai.
Lietuvos kariuomenė neturi tankų, tačiau turi didelį kiekį prieštankinės ginkluotės. Dar 2001 m. rudenį, kai KASP kariai, vadovaujami švedų instruktorių, mokėsi šaudyti su švediškais beatošliaužiais pabūklais PV-1110, tuometinis pajėgų vadas plk. A. Pocius, grįždamas iš baigiamųjų pratybų poligone, netvėrė džiaugsmu: „ Jei miške, prie kelio, savanoriai pastatytų tokį pabūklą – priešo tankai nepraeis“. Pratybų būta išties įspūdingų, pažiūrėti kaip šaudo naujasis savanorių ginklas buvo sukviesta kariuomenės vadovybė ir visi KASP rinktinių ir padalinių vadai. Poligone nuo pabūklų salvių drebėjo žemė, buvo nejauku. O kaip būtų priešui?
Kiek greitai grėsmės atveju atvyktų NATO pastiprinimas? Gal po keturių savaičių, o gal greičiau, įsitikinęs estų blogeris V. Koorits. Baltijos šalims jau nuo
Labai svarbu kryptingas pilietiško ir patriotiško jaunimo ugdymas. Šaulių sąjunga jaunimui galėtų būti tarpinė stotis prieš tarnybą teritorinėje kariuomenėje – KASP.
Dar 2001 m. rudenį KASP kariai, vadovaujami švedų instruktorių, išmoko šaudyti beatošliaužiais pabūklais PV-1110. pat konflikto pradžios labiausia reikėtų stiprios jūrų ir oro pajėgų paramos. Švedija NATO aljansui yra pažadėjusi visokeriopą paramą ginkluoto konflikto Baltijos šalyse atveju. Sąjungininkų aviacija galėtų naudotis Švedijos aerodromais, iš kur greitai pasiektų Rusijos pajėgų kolonas, judančias per Baltijos šalis. Galbūt jau po kelių dienų, ar net valandų nuo konflikto pradžios.
Stiprinkime teritorinę kariuomenę, auginkime šaulius ir skautus!
Anot Rytų studijų centro apžvalgininkų Piotro Šymanskio ir Justinos Gotkovskos, Baltijos šalys pakilo, atsibudo, Rusijai aneksavus Krymą, ir dabar pagrindinė šių šalių Teritorinės gynybos pajėgų užduotis – pasirengti tinkamai reaguoti į galimas grėsmes pagal tokį scenarijų. Valstybinis reikalas ir politika, pasak apžvalgininkų, turėtų būti kryptingas pilietiško ir patriotiško jaunimo ugdymas, remiantis visuomeninėmis ir paramilitaristinėmis organizacijomis. Šaulių sąjunga galėtų būti tarpinė stotis prieš tarnybą teritorinėje kariuomenėje. Anot Rytų studijų centro apžvalgos, be tinkamai auklėjamo jaunimo mūsų šalyse ateityje negalės būti suformuotos pilnavertės aktyviojo rezervo – Savanorių pajėgos!? Šiuo metu pusė KASP tarnaujančių karių yra nuo 18 iki 25 metų amžiaus. Karių kaita pajėgose yra neišvengiamas procesas, jas palieka parengti kariai, kurie grėsmės atveju taip pat stos rikiuotėn ir, atnaujinę įgūdžius, prisijungs prie kovos.
Vyr. eil. Vilius DŽIAVEČKA „ Savanorio“ redakcija