20
Vytauto Didžiojo Karo muziejuje kovinės relikvijos yra saugios
Kokios vertingiausios vėliavos, kurias saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus? Kaip vėliavas muziejininkai prižiūri ir kas nutiktų su muziejuje saugomais eksponatais ginkluotų konfliktų ir ekstremalių situacijų atveju? Pasakoja Dovilė Andrijauskaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomos šios Lietuvos kariuomenės vėliavos 1926 – 1940 m.
Pėstininkų pulkų:
1. 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko vėliava. 1926 m.
2. 5-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko vėliava. 1928 m.
3. 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko vėliava. 1928 m.
4. 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko vėliava. 1929 m.
Kavalerijos pulkų
5. 1-ojo husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko vėliava. 1927 m.
6. 2-ojo ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulko vėliava. 1928 m.
Karo mokyklos
7. Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo mokyklos vėliava. 1929 m.
2013 metais į Karo muziejų iš KASP buvo perduotos šios XX a. 10 dešimtmečio vėliavos:
Karo muziejus yra ypatinga, krašto apsaugos sistemai priklausanti institucija, atsakinga už tradicijas, kariuomenės dvasios puoselėjimą, paveldo saugojimą.
Karo muziejaus atstovė teigia, kad iš jų saugomų vėliavų tarpo išskirti vertingiausią būtų labai sudėtinga, kadangi visos kovinės vėliavos yra vertingos tiek Lietuvos kariuomenės, tiek ir Lietuvos valstybės istorijai. „ Kiekviena vėliava unikali, menanti tam tikrą Lietuvos kariuomenės kūrimosi ar gyvavimo etapą. Žinoma, senosios tarpukario vėliavos tapo savotiškomis relikvijomis, pagal kurias po 1990 m. atsikurianti Lietuvos kariuomenė siuvosi naujas pulkų vėliavas“.
Kaip teigia Dovilė Andrijauskaitė, vėliavos yra saugomos tekstilės rinkinių saugykloje. Senosios vėliavos, kurių sudėtis vilna ir / ar šilkas yra labai jautrios šviesai, todėl net ir eksponuoti jas muziejaus lankytojams galima tik labai trumpą laikotarpį. „ Jeigu vėliavos audinys išdilęs, arba sukandijęs, restauravimo darbus atlieka Vytauto Didžiojo karo muziejaus tekstilės restauratoriai. Jie priderina tinkamos spalvos ir medžiagiškumo audinį, kad būtų galima užtaisyti netekčių vietas. Jeigu audinys labai sunykęs, jis dubliuoja-
1. Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Marijampolės rinktinės vėliava. 1991 m.;
2. Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Utenos apskrities 7-os rinktinės vėliava. XX a. 10 dešimtmetis;
3. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 10-os rinktinės vėliava. XX a. 10 dešimtmetis;
4. KASP S. Eismonto savanorių Tauragės kuopos vėliava. 1991 m.;
5. SKAT Šiaulių Prisikėlimo apygardos 6-os rinktinės 61 bataliono vėliava. XX a. 10 dešimtmetis;
6. SKAT Šiaulių Prisikėlimo apygardos 6-os rinktinės 62 bataliono vėliava. XX a. 10 dešimtmetis;
7. Pirmoji Karinių jūrų pajėgų vėliava. 1992 m.;
8. Pirmoji KAM Aviacijos tarnybos vėliava. 1992 – 1993 m.;
9. Fregatos FLL „ Žemaitis“ vėliava. 1993 m. mas natūralaus šilko, gazo tipo audiniu, panaudojant akrilines dervas.
Vėliavos restauravimo procesai gali užtrukti ištisus metus, tai priklauso nuo sunykimo laipsnio, – pasakoja Dovilė Andrijauskaitė, – mūsų muziejuje ypatingas dėmesys yra kreipiamas ne tik į vėliavų restauravimą, bet ir į saugojimą. Eksponatai saugomi remiantis muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija, o specialiai įrengtos saugyklos atitinka ir techninius reikalavimus, ir priešgaisrinės apsaugos normas. Eksponatai yra sistemingai tikrinami, muziejaus patalpose palaikoma tinkama pastovi temperatūra ir santykinis drėgnis. Visos muziejaus vertybės saugojamos ir atsižvelgiant į medžiagas bei rinkinių pobūdį, pavyzdžiui, audiniai saugomi sausose saugyklose.“ Anot muziejaus atstovės, Vytauto Didžiojo karo muziejuje yra numatyti turto išsaugojimo planai: yra patvirtintas Kultūros vertybių apsaugos ir evakavimo darbų planas ginkluotų konfliktų ir ekstremalių situacijų atvejais. „ Taip pat yra paskirti asmenys, atsakingi už kultūros vertybių evakavimą, sudaryti patalpų, kuriose saugomos kultūros vertybės, planai bei numatytas kultūros vertybių evakavimo eiliškumas. Esant ekstremaliai situacijai būtų vadovaujamasi būtent šiais planais“.
Ieva Matonienė, „ Savanorio“ redakcija Gr. Julijos Martinaitienės nuotraukos