2017 m. sausis / Nr. 1( 490) 19
Kodėl kovinė vėliava reikalinga ir taikos metu, šiais laikais?
Kovinė vėliava svarbi kariuomenei tiek emocine, tiek ceremonijų prasme. Ji yra tradicijų tęsinys, ryšys su karinio dalinio kovos keliais. „ Tiesa, vėliavoje mažai asociacijų su vadu, nors jis ir yra svarbus žmogus daliniui, bet tėra žmogus. Tuo tarpu vėliava neklysta niekada, yra nemateriali kovinio dalinio idėja. Kaip ir Lietuva. Valdžia gali būti perrinkta, daryti klaidas, bet Lietuva Tėvynė yra šventas reikalas.
Vėliava turi būti patikimai saugoma, periodiškai parodoma kariams, pavyzdžiui, priesaikos metu, dalinio švenčių metu – tokiose ceremonijose vėliavos pasirodymas leidžia kariui permąstyti santykį su tuo, ką jis dalinyje daro, kodėl jam tarnauja. Visi materialūs saitai, siejantys karį su savo daliniu – atlyginimas, uniforma, socialinės garantijos – karo metu netenka prasmės, neveikia. Lieka tik kario ryšys su vėliava. Štai dėl ko vėliavos turi būti saugojamos kuo labiau deramu būdu,“ – svarsto prof. V. Rakutis.
Kaip kovinės vėliavos saugomos užsienyje?
Prof. V. Rakutis pasakoja apie jam stiprų įspūdį palikusį apsilankymą Invalidų rūmuose, Paryžiuje( XVII a. statytas ligoninės ir poilsio namų karo veteranams kompleksas), kur šiandien veikia nacionalinis karo muziejus, o paties komplekso viduryje esančioje bažnyčioje kabo kovinės vėliavos. „ Menančios kolonijinius karus, pasaulinius karus ir, kuo toliau į pastato gilumą, tuo tos vėliavos vis tamsesnės kabo, nes yra vis senesnės. Nebesimato nei spalvų, nei piešinio. Ir tada, stovėdamas tokioje bažnyčioje, supranti kur atsidūrei: priešais tave simboliai ištisų kartų, kovojusių dėl Prancūzijos garbės. Tai didelis emocinis krūvis, ne tik kariui, tarnaujančiam bet kurios šalies kariuomenėje, bet ir eiliniam civiliui“.
Apibendrindamas savo mintis apie kovinių vėliavų svarbą kariams šiandien ir vakar, karo istorijos profesorius daro prielaidą, jog jei nūdienos vadai, norėdami įkvėpti savo karius, kalbės visiems svarbių istorinių simbolių ir daliniui reikšmingų ženklų apsuptyje, įtaigos ir tikrų emocijų bus daug daugiau: „ Tokios detalės: va, čia prieš ketvirtį amžiaus mūsų pulkas stovė-
Kas nutinka vėliavoms, kuomet jos nebetinkamos naudoti kasdien?
Karo muziejaus žinion perėjusi vėliava netampa nepajudinamu eksponatu. Tokios vėliavos, nors ir įgyja muziejinės vertybės statusą, gali būti išstatomos per reikšmingas šventes, svarbių ceremonijų ar teminių parodų metu.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Arturas Jasinskas apdovanojo Savanorių pajėgų vėliavos kūrėją atsargos vyr. ltn. Nerijų Treinį.
jo... čia mūsų senoji kovinė vėliava... tokiame ir tokiame mūšyje šis dalinys išplėšė pergalę... padeda jaunam kariui užmegzti su savo daliniu tiesioginį ryšį – tarnybos vieta tampa jo namais, jo adresu... Ir net jei karys netarnaus ilgai, vis vien dalinyje jis atras savo „ šaknis“. Kiekvienas karys gali pajausti, jog už jo nugaros stovi kitos karių kartos, tūkstančiai narsuolių, laimėjusių lemtingas pergales po savo dalinio vėliava. „ Atėjo mano išbandymo valanda, turiu ir aš deramai vykdyti man iškeltus uždavinius,“ – galvoja karys. Taigi, šie dvasiniai dalykai yra be galo svarbūs, nes lemia kario motyvaciją.“
NUKELTA Į 20 PSL.