SAVANORIS 2017 m. Nr. 1 | 页面 12

12

Generolais šeimoje būna pakaitomis

Tėvynės gynimas šiais laikais gana kontraversiška sąvoka . Vieni teigia , kad tai tik paradinis veiksmas , kiti mano , kad nereikia nieko daryti „ nes mus NATO saugo “, treti linkę tai patikėti profesionalams . Tarsi ir nebelieka vietos paprastam žmogui kuo nors prisidėti prie krašto apsaugos . Bet taip nemano anykštėnai Andrius ( 33 metai ) ir Rasa ( 29 ) Andrikoniai , kurie šiemet įstojo į KASP .
Anykštėnai Andrius ir Rasa Andrikoniai ir jų asmeninė kuopa – sūnūs Kipras , Pijus ir dukra Ugnė
Linas BITVINSKAS
Žurnalas „ Aukštaitiškas formatas “ 2017 m . 4 numeris
Pažįstami kraipė galvas
Anykštėnai A . ir R . Andrikoniai 2016 metais paeiliui baigė Bazinius kario savanorio įgūdžių kursus ir tapo Lietuvos savanoriais . Paprastai į kariškus reikalus yra linkę vyrai , retas atvejis , kai šeimoje abu eina kariauti . Ypač – jei tai ne privaloma karinė tarnyba . Prie viso to galima pridėti , kad šeimoje auga trys vaikai . Vyriausiam Kiprui dar tik 7 metai , Pijui – 5 , o dukrai Ugnei – 3 metai . Todėl nenuostabu , kad išgirdę apie poros sprendimą , kai kurie pažįstami kraipė galvas – juk vaikai maži , turėtų namuose būti , o ne po laukus su šautuvais bėgioti . Juolab , kad abu sutuoktiniai civiliniame gyvenime dirba visiškai „ nekariškose “ sferose – Andrius yra projektų vadovas , o Rasa – kosmetologė .
„ Žmonės eina į savanorius dėl įvairių priežasčių , vieni siekia išvengti privalomosios tarnybos ar dar kokios naudos ieško , o man svarbiausia gyvenime yra laisvė . Laisvę aš suvokiu kaip galimybę būti tuo , kuo nori . O dėl to verta stengtis ir kovoti “, – sakė A . Andrikonis .
Pasak poros , pirmoji savanore tapti nusprendė Rasa . Ji susirado Anykščių kuopos vadą , paskambino jam ir užsirašė į kursus , po savaitės žmonos pėdom pasekė ir Andrius . Sutuoktiniai paeiliui važiavo į Ruklą ( Jonavos r .), kad baigtų bazinius kursus . Juk kažkam ir vaikus prižiūrėti reikėjo . „ Norėjom abu , bet nebuvo kam savos kuopos palikti , nes seneliai dar dirbantys “, – juokėsi A . Andrikonis .
KASP Vyčio 5-osios rinktinės 505 lengvosios pėstininkų kuopos vadas kpt . Edvinas Žvirblis sakė , kad anykštėnai gana aktyviai eina į savanorius , tačiau kad iš karto eitų visa šeima , retas atvejis . „ Manyčiau , kad tai labai gražus pavyzdys . Žmonės į kuopą ateina suprasdami , kad tarnauja tėvynei , žinoma , yra ir tų , kurie ateina dėl to , kad čia draugai . Kuopoje tarnauja apie 100 savanorių . Dažniausiai į savanorius įstoja 18 – 25 metų anykštėnai . Kartu išlietas prakaitas suartina , užsimezga gražūs bendruomeniški santykiai , o naujam žmogui įsilieti į kuopą nėra sunku . Sakykim , kad ir Andrikoniai eina kartu į pratybas su labiau patyrusiais kariais , bet niekas nepriekaištauja , kad jie kažko nemoka . Daug dalykų mokomės pratybų eigoj “, – apie savanorių gyvenimą kalbėjo E . Žvirblis .
„ Partizanavo “ jau seniai
Tiesa , medis neauga tuščioje vietoje , o šis šeimos sprendimas anaiptol nebuvo spontaniškas . „ Seniai apie tai galvojau , man patinka pats gyvenimo būdas , juk savanoriai daug laiko praleidžia gamtoje , bet vis neprisiruošdavom “, – pasakojo A . Andrikonis . Be to , jų šeima buvo nuolatiniai tėvynę mylinčių žmonių sąskrydžio „ Trakinių partizanai ”, kuris kasmet vyksta Anykščių rajono Trakinių kaime , dalyviai . Tai renginys , kuriuo naujomis formomis siekiama skatinti domėtis Lietuvos laisvės kovomis , pagerbti visus , kurie kovojo ir krito dėl Lietuvos . Šiame sąskrydyje dalyviai turi savo slapyvardžius , tad Rasa virsta Virinta , Andrius – Akivaru , o jų vaikai tampa Saule , Vėju ir Ąžuolu .
Taigi , žingsnis po žingsnio ir šeima atsidūrė Rukloje . „ Seniai apie tai svarstėm , bet iš pradžių gimė vienas vaikas , paskui kitas , trečias ... Pagalvojom , kad paskui jau ir jėgų nebebus , todėl nusprendėm nebelaukti “, – pasakojo A . Andrikonis .
„ Iš pradžių buvo sunku , teko vaikus palikti , aš neaukšto ūgio , šautuvas sunkus , ir ašarų teko išlieti , bet paskui labai patiko . Vienas iš vadų pamokė , kad kiekvieną dieną reikia sau kartoti : „ Ryžtas , valia , garbė “. Kai imi tai sau kartoti , pasidaro