2017 m . sausis / Nr . 1 ( 490 ) 11
tyviai grupuojami duomenų bazės lentelėse . Įdirbis auga nuo tų laikų , kai kpt . G . Razmos dar tarnauta 301-osios kuopos vado pavaduotoju . Daug padėjo ir magistro studijos bei civilinė Karo akademijos specialybė – personalo vadyba . Magistro darbas „ Profesinės karo tarnybos karininkų vertinimas “ Karo akademijoje laimėjo antrąją vietą . Kas vyksta kuopoje , turi būti pastebėta , įvertinta , pasverta , kad būtų galima atsiversti ir palyginti duomenis , kurie įvedami iš daug kintamųjų . Minėta duomenų bazė labai palengvina darbą kuopos vadui ir jo pavaldiniams . Padalinyje ilgainiui suformuota tvirta pasitikėjimo kultūra : kiekvienas karys net vadui gali pasakyti , jog šis klystąs , tačiau privaląs tai pagrįsti . Kuopoje du kartus per metus įvyksta vertinamieji mokymai .
Tada , mokymams įvykus ( nenurodant atsakančiojo vardo ), yra apklausiama su kuriuo kariu kas eitų ( arba ne ) į žvalgybą . Taip išaiškėja pagrindinė sudedamoji dalis − pasitikėjimas bendražygiais net sunkiausiomis minutėmis . Kad tokios apklausos būtų veiksmingos – vadui prireikė pusantrų metų , kol kariai suprato , kad šių duomenų jis niekam neatskleis , ir pasitikėjo . Gauti duomenys vado yra nuasmeninami , apibendrinami , tad žinios yra valdomos : žinoma , kokios socialinės grupės su kuriom bendrauja , kurios nebendrauja .
Nuolatos bendraudamas su kariais , stebėdamas ir sekdamas kokybinius matavimus duomenų bazėje , vadas pajunta kuopos dvasią . Čia intuicija labai svarbi : vadas tiesiog turi pajausti . Mūšis dėl karių Gargžduose jau yra įvykęs – kuopoje dingo
Kpt . Gintautas Razma taikliai nusako karininko tarnybos pobūdį :
,, Geras karininkas tiks visur , o blogas – netiks niekur .“
įtampa . Kpt . G . Razma su savanoriais visada linkęs kalbėtis – vado objektyvumas kariui yra nebūti nei priešu nei draugu , tačiau svarbu tikėti būsimu kario darbo rezultatu . Aišku , egzistuoja ir paskutinė priemonė – bausti . Visi kariai žino , kad yra lygūs ir vertinami pagal tai , ką sugeba . Gerai kažkieno pasakyta : visos rankos , kurios muša priešą , yra reikalingos . Tad padalinio vadas ir vykdo pagrindinį telkimo darbą : visus elementus kreipia viena kryptim . Kuopininkas kariams yra kaip tikras tėvas – puikiausias pagalbininkas .
Visi kariai žino , kad yra lygūs ir vertinami pagal tai , ką sugeba .
Žemaičių rinktinės , Gargždų kuopos archyvo ir gr . Julijos Martinaitienės nuotraukos
Jis kūrybiškai ieško galimybių , kaip lanksčiai lipdyti kuopą , negailėdamas laiko po darbo valandų .
Vadui – reikšmingos žinios yra tai , ką savyje yra sukaupęs kiekvienas karys . Pagal duomenų bazės kintamąsias jos neklasifikuojamos , nesugula lentelėse kaip išreikštinės , tačiau jos labai svarbios : tarkim , vienas žmogus – puikus instruktorius , o streso valandą nepatvarus , o kitas – šaltas kaip plienas net įtempčiausiomis akimirkomis .
Kpt . G . Razma taikliai nusako karininko tarnybos pobūdį : ,, Geras karininkas tiks visur , o blogas – netiks niekur . <…> Esu labai laimingas , kad pradėjau tarnauti KASP-e . Labai dėkingas , kad mano gyvenime susiklostė tokios aplinkybės , ir nepasirinkau reguliarių vienetų . KASP-e pirmiausia išmoksti būti žmogum – ne vadu . Tikrai išmoksti . Nereikia jokio meilikavimo , kas taip sako – nesupranta esmės : pirmiausia žmones reikia sutelkti , sulipdyti kolektyvą . Suprasti jo stipriąsias ( ar silpnąsias ) vietas . Suprasti kontekstą , kultūrą , kas karius „ veža “. <…> Užaugau Gargžduose ir buvau paskirtas į Gargždų kuopą , gimtojo miesto padalinį . Pirmas mano darbas – grįžau gyventi į Gargždus , kad jausčiau miesto pulsą : turi gyventi toje pat vietoje , jei nori įgyvendinti didžius tikslus . Šiandien man nebaisu su savo kariais eiti net į pragarą , nes žinau − su jais galiu daug ką nuveikti .“