2017 m. sausis / Nr. 1( 490) 13
lengviau“, – apie savo patirtį kalbėjo Rasa Andrikonienė.
Neišvengia ir nuobaudų
Apie bazinius mokymus Rukloje „ naujai iškepti“ savanoriai pasakojo su santūriu susižavėjimu. „ Į savanorius susirenka skirtingi žmonės. Čia žmonės ateina pasiimti žinių, tad jų mokytis versti nereikia. Yra toks posakis, kad vienas lauke – ne karys. Tad pagrindinė užduotis, kaip iš skirtingų žmonių suformuoti padalinį, kad jis būtų vientisas. Baziniai mokymai yra skirti surasti save, ką tu gali daryti tapęs savanoriu. Sakykim, civiliniame gyvenime esi statybininkas, savanoriaudamas tu gali pritaikyti šią specialybę, bet gali ir visiškai kitą karinę specialybę įsisavinti“, – aiškino A. Andrikonis. Pasak jo, tiek jis, tiek žmona, dar neturi „ kariškos specialybės“. „ Tai priklausys nuo to, kokius gabumus mumyse įžvelgs kuopos vadas“, – sakė A. Andrikonis.
Tiesa, jis nuviltų tuos, kurie mano, kad savanoriai tik šiaip bendraminčiai ir tik savotiškai leidžia laisvalaikį bėgiodami su šautuvais. Ir savanorių tarnybos pagrindas yra kariška drausmė. „ Yra ir nuobaudos. Supraskit, nuobaudos skirtos ne tam, kad pažemintų ar baustų – tai priemonė išugdyti paklusnumą, kad žmonės išmoktų vykdyti įsakymus“, – šypsojosi A. Andrikonis. Jis teigė, kad patys savanoriai šią priemonę net nuobaudomis nevadina. „ Sakome, kad tai yra paskatinimai“, – juokiasi A. Andrikonis. Pasak jo, nuobaudos savanoriams dažniausiai skiriamos už netvarkingą uniformą, režimo pažeidimus.
Šeimoje generolais būna pakaitomis
Gruodžio pradžioje R. ir A. Andrikoniai, apsidengę savanorių uniformomis, pasiėmę žygio kuprinę, apsilankė Anykščių A. Baranausko pagrindinėje mokykloje, kur vienai pradinukų klasei, kurioje mokosi ir jų sūnus Kipras, pasakojo apie tai, ką savanoriai daro pratybose, kalbėjo apie dienotvarkę, drausmines nuobaudas, apkasų kasimą ir kitus kariškus dalykus. Mokiniai turėjo galimybę pačiupinėti karišką amuniciją.
Ypač vaikus sudomino sausas maisto davinys, kurį savanoriai įsideda į pratybas, ir kariškas šalmas, kurį kiekvienas stengėsi užsidėti. O susitikimo pabaigoje sutuoktiniai pasakojo, kaip kariai eidami
Kosmetologė Rasa Andrikonienė aiškino pradinukams, kaip teisingai turi „ pasidažyti“ karys. Autoriaus nuotr.
„ pasidažo“ – išsitepa žalios ir rudos spalvos komufliažu. Norinčių „ pasipuošti“ iš karto išsirikiavo eilutė, tuoj pat pasigirdo kariški šūksniai – būsimi savanoriai repetavo puolimą...
Paklaustas, ar mato prasmę pradinukams pasakoti apie tėvynės meilę ir karinę tarnybą, A. Andrikonis nedvejojo: „ Aišku, bet taip, kad vaikams būtų įdomu“.
Kadangi šeima militarizuota, paklausiau ir to, kas dabar šeimoje generolas. „ Čia žiūrint kokiais klausimais. Jeigu švaros ir tvarkos, tai žinoma, kad žmona, o jeigu ūkiškais – aš“, – juokėsi A. Andrikonis.
Utenos apskrityje – 5 kuopos
Krašto apsaugos savanorių pajėgose( KASP) tarnauja apie 4000 savanorių. Savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.
KASP sudaro štabas, 6 rinktinės, 40 kuopų, išdėstytų visoje Lietuvos teritorijoje. Utenos apskrities savanoriai priklauso dviem rinktinėms. Anykščiai, Zarasai ir Utena priklauso 5-ajai rinktinei( Panevėžio apskritis). Anykščių savanoriai priklauso 505 pėstininkų kuopai, Utenos – 507 pėstininkų kuopai, o Zarasų – 508 pėstininkų kuopai.
Molėtų ir Ignalinos savanoriai įeina
Savanorė Rasa Andrikonienė karinėse pratybose. Asmeninio archyvo nuotr.
į 8-osios rinktinės( Vilniaus apskritis) sudėtį. Molėtų savanoriai priklauso 806 pėstininkų kuopai, o Ignalinos – 807 pėstininkų kuopai.
Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba. Per metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia iki 30 parų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos metu praleistas laikas, apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos. Į KASP gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Savanorio karo tarnybos sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tarnybos metu savanoriai įgyja karinę specialybę, dalyvauja pratybose ir tarptautinėse misijose.
Kaip manote, ar kiekvienas gali prisidėti prie tėvynės gynimo?
Saulius Tumosa, molėtiškis: Manau, kad taip. Savo laiku mes su žmona irgi prisidėjome. Per sausio įvykius aš budėjau prie Televizijos bokšto, Spaudos rūmų, o žmona, kaip medikė, organizavo pirmosios pagalbos tarnybą prie Aukščiausios tarybos.
Deja, dabar patriotizmas kažkoks „ krepšinizmas“ pasidarė. Jei lietuviai nori pamatyti, koks yra išugdytas patriotizmas, jiems reikia važiuoti į Izraelį. Tada supras ir skirtumą tarp tikro ir paradinio patriotizmo.