KRAŠTO APSAUGOS
SAVANORIŲ PAJĖGOS
2016 m. rugsėjis / Nr. 9 (487)
vadų yra girdimas argumentas: „kam
tampyti bereikalinga ginklą, nenaudingą
gelžgalį“, „juk pratybų metu sviedinių
niekada negausim“. Bent tris kartus per
metus minosvaidininkai privalo atnaujinti savo įgūdžius atliekant stacionarius ar manevrinius šaudymus kuopos
kovinio šaudymo metu, poligonuose. Be
tokių treniruočių turimos žinios tiesiog
išgaruoja iš karių galvų, o tuomet į jų
mokymą investuoti pinigai būna išmesti
į balą. Bet tai nėra tik minosvaidininkų
problema. Dauguma specialistų nebegauna progos treniruotis su jų pažintais
ginklais. Taip pat pasigendu kvalifikacijos atnaujinimo kursų mokymo centre.
Juk buvusius šauktinius LK siunčia į rezervistų kursus, kyla klausimas, kodėl
mes to nedarome su ginklų specialistais? Kodėl mes neturime skirtingų lygių
kursų? Pirmasis kursas – susipažinimas
su ginklu, antrasis kursas – žinių atnaujinimas ir perėjimas į aukštesnį lygmenį,
gebėjimas veikti didesnėse komandose
su sudėtingesniais uždaviniais. Trečiasis
kursas – dar sunkesni uždaviniai manevro metu ar panašiai.
Šiuo metu KASP rinktinėse kuriami
arba jau sukurti minosvaidžių paramos
būriai, priskirti Štabo aprūpinimo kuopoms. Ne vienerius metus sklinda įvairių samprotavimų apie 81 mm ginklų
pirkimą bei priskyrimą savanoriams.
Tai puiki mintis – didesnis kalibras užtikrina efektyvesnę pėstininkų paramą.
Atskiras vienetas leidžia sustiprinti
kuopą ar rinktinę numatytame veikimo
rajone. Bet mes prarandame kuopos
sudėtyje esančius paramos vienetus.
Žinoma, mūsų naudojami bulgariški
„M60“ minosvaidžiai turi savų trūkumų.
Nors vamzdis puikiai atlieka savo užduotį, tačiau atskiros ginklo dalys jau
morališkai pasenusios. Dvikojis lafetas,
kurio paskirtis – stabiliai įtvirtinti ginklą
šaudymo pozicijose, dažniausiai būna
išklibęs. Optinis taikiklis nepritaikytas
mūsų naudojamiems sviediniams. Gavus
sviedinius, reikia būti sumaniam, norint
tinkamai nustatyti rodmenis. O kartais
net sumanumo nepakanka, belieka pasikliauti patirtimi ir įsivaizduoti, kur gali
potencialiai nukristi sviedinys ir tikėtis,
kad paskaičiavimai buvo teisingi.
Bendrų pratybų su amerikiečiais metu
teko naudoti jų lengvąjį minosvaidį, turintį funkciją atlikti šūvį be lafeto, kai nusitaikai norima kryptimi, pakreipi vamzdį
„
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
komentaras /
21
Bent tris kartus per metus minosvaidininkai privalo
atnaujinti savo įgūdžius atliekant stacionarius ar
manevrinius šaudymus kuopos kovinio šaudymo
metu, poligonuose. Be tokių treniruočių turimos žinios
tiesiog išgaruoja iš karių galvų, o tuomet į jų mokymą
investuoti pinigai būna išmesti į balą.
atitinkamu kampu, ir nuspaudi nuleistuką
ginklo apačioje. Šūvis atliktas, pėstininkas gali toliau judėti savo taikinio link.
Ginklas net turi galimybę judėjimo metu
būti saugiai užtaisytas. Kitaip tariant,
pėstininkas visuomet bus pasiruošęs ir
per minimalų laiką atliks savo funkciją.
Nepamirškime, kad jis gali veikti vienas,
pernešdamas tik 10 kg sveriantį ginklą.
Visada norisi geresnių rezultatų,
geresnio aprūpinimo. Būdamas KASP
atstovu, norėčiau matyti savo karius,
kurie