22
KRAŠTO APSAUGOS
SAVANORIŲ PAJĖGOS
/ istorija
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Istorijos akimirka:
1991 m. karinė operacija „Granatsvaidžiai“
Pasakojame apie Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Štabo kuopos Ryšių skyriaus karių savanorių – Vilniaus
universiteto (VU) studentų fizikų – 1991 m. liepos-rugpjūčio mėn. įvykdytą slaptą, ypač pavojingą,
karinę operaciją „Granatsvaidžiai“. Jos metu savanorių studentų „fizikų grupė“ iš okupantų sovietinio karinio
dalinio nusavino ypač didelį kiekį granatsvaidžių Aukščiausios Tarybos (AT) rūmų gynybai.
Ats. ltn. dr. Vytautas Račkauskas
Vilniaus universitetas
Apsiginklavimo planą
pagimdė Sausio 13-osios
įvykiai
1991 m. sausio 8–11 d. VU studentai fizikai nuolat sukiojosi prie AT rūmų
(„parlamento“) ir TV bokšto, tampė įvairius geležis, už paskutinius savo pinigus
pirko benziną ir gamino „Molotovo“ kokteilius bei juos vežė į AT rūmus. 1991 m.
sausio 11 d. būsimos SKAT VU Fizikos
fakulteto (FF) studentų savanorių „fizikų
grupės“ nariai organizuotai atvyko prie
Aukščiausios Tarybos rūmų, jau turėdami mintyse „diversijos prieš SSSR
ir apsiginklavimo planą“. Šią „fizikų
grupę“ sudarė: VU FF III kurso studentai biržietis Vidas Čepulis, klaipėdiečiai
Jonas Dirginčius ir Marius Gustaitis, ir...
tuometinio Vilniaus technikos universiteto (buvęs VISI, dabar VGTU) III kurso
Savanorio Vido Čepulio tarnybą 1991 m. buvo
įvertinta valstybiniu apdovanojimu – Vyčio
kryžiumi
studentas klaipėdietis Henrikas Čepas.
Vėliau, 1991 m. birželio mėnesį, iškart
po VU baigimo, prie grupės prisijungė
vilnietis Artūras Indičianskis, liepos mėnesio pradžioje – klaipėdietis Artūras
Litvaitis ir varėniškis Dainius Valeiša –
Vyr. ltn. V. Čepulis kariams savanoriams aiškina radijo ryšio subtilybes 1992 m., Vilnius. KASP štabo
foto archyvo nuotraukos
irgi buvę FF V kurso studentai – alumnai.
Studentų savanorių „fizikų grupė“ išaugo
iki 7 žmonių. Grupei iš ankščiau minėtų
FF studentų vadovavo V. Čepulis. Iš
karto po sausio 13-osios nakties įvykių,
minėta „fizikų grupė“ tapo AT Gynybos
štabo Ryšių ir radijo žvalgybos mazgo
budėtojais ir pagrindiniais plėtotojais.
Šis „ryšių mazgas“, vėliau pervadintas
į SKAT Štabo kuopos ryšių skyrių, buvo
įsikūręs AT I rūmų 308 kabinete ir veikė
iki Maskvos pučo pabaigos – rugpjūčio
23 d. – be pertraukų.
Tuomet Lietuvoje buvo trys ginklų
šaltiniai: 1.) sportiniai ir medžiokliniai
ginklai, 2.) atkastos partizanų ginklų atsargos nuo Antrojo pasaulinio karo, bet
jų buvo nedaug ir abejotinos kokybės, 3.)
ginklai, kuriuos turėjo mūsų priešai. Juos
reikėjo pasiimti...
O pirminis apsiginklavimo planas
buvo toks... Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, „Šiaurės miestelyje“, buvo dislokuota Sovietų armijos 107-oji motošaulių divizija (MŠD), kurioje buvo 64-asis
motošaulių pulkas. Viena iš minėto pulko
funkcijų – prižiūrėti Santariškių mikrorajone, pamiškėje, amunicijos ir šaudmenų
sandėlius bei kontroliuoti telefoninio
ryšio liniją tarp divizijos „miestelio“ ir
sandėlių. Ši ryšio linija ėjo miesto telefono tinklais, po žeme, o ties Tuberkuliozės dispanseriu atsiskyrė į savarankišką
liniją ir iš kanalizacijos išlindo į žemės
paviršių. Apie tai V. Čepulis gerai žinojo,
nes 1983–1985 m., 64-ame motošaulių
pulke, viename iš batalionų, buvo tarnavęs eiliniu... ir ryšininku (beveik metus).
Jis, kartu su savo bendražygiais studentais, planavo pažeisti minėtas ryšio
linijas ties Tuberkuliozės dispanseriu,
sulaukti ginkluotų „kalašnikovo automatais“ sovietų karių-remontininkų brigados ir juos netikėtai nuginkluoti, nurengti... bei su šia amunicija ateiti ginti
AT rūmus. O apsiginklavus „kalašnikovo“
automatais, jau būtų buvę galima ir