KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
20
BUVOME , ESAME , BŪSIME !
Teritorinė gynyba tarpukariu Lietuvoje
Lietuvos kariuomenės kariai pozicijoje mokymų metu su sunkiuoju kulkosvaidžiu MG 08 XX a . 4-asis dešimtmetis ( LCVA )
TERITORINĖ GYNYBA viena opiausių krašto apsaugos konceptualių problemų , tikintis susidurti su netiesioginiu priešo veikimu ( viešojoje komunikacijoje dažnai eksploatuojamas hibridinio karo terminas ), o pastaraisiais metais , diskutuojama kokia jos samprata , kaip galėtų būti vykdoma ir t . t .
Žinoma , ne istorikų duona yra modeliuoti valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos elementus , tai Krašto apsaugos sistemos analitikų , ekspertų bei štabuose dirbančių karininkų ir vadų prerogatyva . Tačiau karo istorija gali pasitarnauti kaip medžiaga tų analitikų ir ekspertų apmąstymams .
Lietuvos kariuomenės vadas div . gen . Stasys Raštikis rašė , kad norint tapti „ geru karo vadu , reikalingi ne tik įgimti karo vado gabumai , ne tik geras patyrimas ir taktiškas pasirengimas , bet ir karo istorijos žinojimas , nes karybos istorija yra jei ne pati svarbiausia , tai tikrai viena iš svarbiausių karo mokslo šakų “. Jo teigimu „ prieš kiekvieną , norintį būti karo vadu , guli knyga , pavadinta „ Karo istorija “ 1 .
O Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo valdybos viršininkas gen . ltn . Zenonas Gerulaitis rašė , kad karo istorija karininkams dėstoma , nes siekiama atskleisti : 1 ) „ kuo praeities karų faktų pažinimas naudingas ateities karams besirengiant , kaip žinios apie praeitį eksploatuojamos ateičiai “; 2 ) karo istorijos faktais „ pagrįsti tą karo teoriją , kuri čia jums dažnai teikiama plikos , vien logika paremtos spekuliacijos forma “ 2 . Taigi ir šis tekstas galbūt karo vadams pasitarnaus pagrindžiant , paneigiant ar net naujai formuluojant tam tikrus teiginius ar koncepcijas .
1
Raštikis , S . Karo istorijos reikšmė ir jos dėstymo metodas vokiečių gen . št . mokykloje . Mūsų žinynas , 1934 , t . XXVI , Nr . 109 , p . 289 .
2
Gerulaitis , Z . Karo istorijos įvadas . Kaunas , 1932 , p . 1 – 2 .