KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
20
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Teritorinė gynyba tarpukariu Lietuvoje
Lietuvos kariuomenės kariai pozicijoje mokymų metu su sunkiuoju kulkosvaidžiu MG 08 XX a. 4-asis dešimtmetis( LCVA)
TERITORINĖ GYNYBA viena opiausių krašto apsaugos konceptualių problemų, tikintis susidurti su netiesioginiu priešo veikimu( viešojoje komunikacijoje dažnai eksploatuojamas hibridinio karo terminas), o pastaraisiais metais, diskutuojama kokia jos samprata, kaip galėtų būti vykdoma ir t. t.
Žinoma, ne istorikų duona yra modeliuoti valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos elementus, tai Krašto apsaugos sistemos analitikų, ekspertų bei štabuose dirbančių karininkų ir vadų prerogatyva. Tačiau karo istorija gali pasitarnauti kaip medžiaga tų analitikų ir ekspertų apmąstymams.
Lietuvos kariuomenės vadas div. gen. Stasys Raštikis rašė, kad norint tapti „ geru karo vadu, reikalingi ne tik įgimti karo vado gabumai, ne tik geras patyrimas ir taktiškas pasirengimas, bet ir karo istorijos žinojimas, nes karybos istorija yra jei ne pati svarbiausia, tai tikrai viena iš svarbiausių karo mokslo šakų“. Jo teigimu „ prieš kiekvieną, norintį būti karo vadu, guli knyga, pavadinta „ Karo istorija“ 1.
O Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo valdybos viršininkas gen. ltn. Zenonas Gerulaitis rašė, kad karo istorija karininkams dėstoma, nes siekiama atskleisti: 1) „ kuo praeities karų faktų pažinimas naudingas ateities karams besirengiant, kaip žinios apie praeitį eksploatuojamos ateičiai“; 2) karo istorijos faktais „ pagrįsti tą karo teoriją, kuri čia jums dažnai teikiama plikos, vien logika paremtos spekuliacijos forma“ 2. Taigi ir šis tekstas galbūt karo vadams pasitarnaus pagrindžiant, paneigiant ar net naujai formuluojant tam tikrus teiginius ar koncepcijas.
1
Raštikis, S. Karo istorijos reikšmė ir jos dėstymo metodas vokiečių gen. št. mokykloje. Mūsų žinynas, 1934, t. XXVI, Nr. 109, p. 289.
2
Gerulaitis, Z. Karo istorijos įvadas. Kaunas, 1932, p. 1 – 2.