KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
2016 m . lapkritis-gruodis / Nr . 11-12 ( 489 ) 19
BUVOME , ESAME , BŪSIME !
viešąją tvarką Sąjūdžio mitingų ir renginių metu . Saugos būriai formavosi savanoriškumo principu , jų pagrindą sudarė patys Sąjūdžio aktyvistai . Svarbiausi kriterijai atrenkant žmones į žaliaraiščius buvo ne jų fizinis ar kovinis pasirengimas , bet pažiūros , patriotizmas . Lietuvos šaulių sąjungos ( LŠS ) atkūrimo iniciatyvinės grupės pirmasis susirinkimas įvyko Kaune 1989 m . gegužės mėnesį . Tų pačių metų rugsėjo 25 d . ši grupė Kelmėje , prie Šaulių sąjungos kūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo , davė šaulio priesaiką ir sudarė Šaulių sąjungos laikinąją tarybą , kurios pirmininku tapo R . Zykus . Ši diena ir laikoma oficialia LŠS atkūrimo data . 1990 m . vasarą šaulių susirinkimuose buvo svarstomi pavaldumo ir statuso klausimai .
Naujojo LŠS štabo viršininko Jono Gečo iniciatyva , sąjungos dalinių atstovų susirinkimas priėmė sprendimą integruotis į į krašto apsaugos sistemą ir tapti pavaldžia Krašto apsaugos departamentui ( KAD ), tačiau jau kitoje konferencijoje priimamas priešingas sprendimas , kuriame sakoma , kad Lietuvos šaulių sąjunga nutaria būti nepavaldi Krašto apsaugos departamentui , kitoms vyriausybinėms institucijoms ir likti laisvanoriška visuomeninė kultūrinė organizacija . Šis , LŠS Centro valdybos pirmininko pareigas laikinai ėjusio Gedimino Jankaus iniciatyva atsiradęs sprendimas užkirtęs galimybę Šaulių sąjungai tapti krašto apsaugos sistemos dalimi , buvo žalingas ir patiems šauliams , ir krašto apsaugai , bet ... nėra to blogo , kas neišeitų į gera . Šaulių sąjungos netapimas oficialia krašto apsaugos sistemos dalimi nulėmė , kad toje nišoje 1991 m . susiformavo nauja struktūra – SKAT , 1998 m . reorganizuota į KASP ...
Šauliai dalyvauja pratybose kartu su kariais savanoriais . Logiška , kad struktūros yra tampriai tarpusavyje susijusios . Kur jų panašumai ir skirtumai ?
2012 – 2016 m . kadencijos Seimo nario Audronius Ažubalio nuomone , situacija pačioje Šaulių sąjungoje yra dvilypė :
Šiandien , kaip ir tarpukario Lietuvoje , yra dvi stovyklos : vieniems Sąjunga – pilnavertiškai į krašto apsaugos sistemą integruota , jos pavaldume esanti struktūra , kuri karo atveju veiktų kone kaip kariuomenė . Kiti pirmiausia akcentuoja visuomeninį ir pilietinį organizacijos veiklos pobūdį , o paramilitarinę Sąjungos kryptį jie supranta kaip rengimąsi partizaniniam veikimui , specifinių šauliškų funkcijų dienos X atveju vykdymui . Regint naujos kokybės ir pagreičio Šaulių sąjungą , svarbu pabrėžti jos visuomeniškumo ir savarankiškumo principus , jokiu būdu neatsisakant glaudaus bendradarbiavimo su krašto apsaugos sistema Tėvynės saugumo stiprinimui , – sakė A . Ažubalis .
Tinkamai pasakyta , bet kaip visa tai įgyvendinti ? Kaip nedubliuoti funkcijų , kaip KASP ir LŠS papildytų vieną kitą ? Kaip dalintis turimais resursais , būti naudingiems vieni kitiems ir prisidėti prie mūsų valstybės saugumo stiprinimo ? Ar tas , kuris vien tik moraliai palaiko šaulystės idėją , užsiimdamas tik šviečiamąja , kultūrine ir kt . visuomenine veikla , grėsmės atveju bus naudingas , net jei nesugebės į rankas paimti ginklo ir juo naudotis ?
Parengė vyr . eil . Vilius DŽIAVEČKA „ Savanorio “ redakcija
Vyr . srž . Romo Eidukevičiaus nuotraukos