KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
2016 m. lapkritis-gruodis / Nr. 11-12( 489) 19
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
viešąją tvarką Sąjūdžio mitingų ir renginių metu. Saugos būriai formavosi savanoriškumo principu, jų pagrindą sudarė patys Sąjūdžio aktyvistai. Svarbiausi kriterijai atrenkant žmones į žaliaraiščius buvo ne jų fizinis ar kovinis pasirengimas, bet pažiūros, patriotizmas. Lietuvos šaulių sąjungos( LŠS) atkūrimo iniciatyvinės grupės pirmasis susirinkimas įvyko Kaune 1989 m. gegužės mėnesį. Tų pačių metų rugsėjo 25 d. ši grupė Kelmėje, prie Šaulių sąjungos kūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo, davė šaulio priesaiką ir sudarė Šaulių sąjungos laikinąją tarybą, kurios pirmininku tapo R. Zykus. Ši diena ir laikoma oficialia LŠS atkūrimo data. 1990 m. vasarą šaulių susirinkimuose buvo svarstomi pavaldumo ir statuso klausimai.
Naujojo LŠS štabo viršininko Jono Gečo iniciatyva, sąjungos dalinių atstovų susirinkimas priėmė sprendimą integruotis į į krašto apsaugos sistemą ir tapti pavaldžia Krašto apsaugos departamentui( KAD), tačiau jau kitoje konferencijoje priimamas priešingas sprendimas, kuriame sakoma, kad Lietuvos šaulių sąjunga nutaria būti nepavaldi Krašto apsaugos departamentui, kitoms vyriausybinėms institucijoms ir likti laisvanoriška visuomeninė kultūrinė organizacija. Šis, LŠS Centro valdybos pirmininko pareigas laikinai ėjusio Gedimino Jankaus iniciatyva atsiradęs sprendimas užkirtęs galimybę Šaulių sąjungai tapti krašto apsaugos sistemos dalimi, buvo žalingas ir patiems šauliams, ir krašto apsaugai, bet... nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Šaulių sąjungos netapimas oficialia krašto apsaugos sistemos dalimi nulėmė, kad toje nišoje 1991 m. susiformavo nauja struktūra – SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP...
Šauliai dalyvauja pratybose kartu su kariais savanoriais. Logiška, kad struktūros yra tampriai tarpusavyje susijusios. Kur jų panašumai ir skirtumai?
2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nario Audronius Ažubalio nuomone, situacija pačioje Šaulių sąjungoje yra dvilypė:
Šiandien, kaip ir tarpukario Lietuvoje, yra dvi stovyklos: vieniems Sąjunga – pilnavertiškai į krašto apsaugos sistemą integruota, jos pavaldume esanti struktūra, kuri karo atveju veiktų kone kaip kariuomenė. Kiti pirmiausia akcentuoja visuomeninį ir pilietinį organizacijos veiklos pobūdį, o paramilitarinę Sąjungos kryptį jie supranta kaip rengimąsi partizaniniam veikimui, specifinių šauliškų funkcijų dienos X atveju vykdymui. Regint naujos kokybės ir pagreičio Šaulių sąjungą, svarbu pabrėžti jos visuomeniškumo ir savarankiškumo principus, jokiu būdu neatsisakant glaudaus bendradarbiavimo su krašto apsaugos sistema Tėvynės saugumo stiprinimui, – sakė A. Ažubalis.
Tinkamai pasakyta, bet kaip visa tai įgyvendinti? Kaip nedubliuoti funkcijų, kaip KASP ir LŠS papildytų vieną kitą? Kaip dalintis turimais resursais, būti naudingiems vieni kitiems ir prisidėti prie mūsų valstybės saugumo stiprinimo? Ar tas, kuris vien tik moraliai palaiko šaulystės idėją, užsiimdamas tik šviečiamąja, kultūrine ir kt. visuomenine veikla, grėsmės atveju bus naudingas, net jei nesugebės į rankas paimti ginklo ir juo naudotis?
Parengė vyr. eil. Vilius DŽIAVEČKA „ Savanorio“ redakcija
Vyr. srž. Romo Eidukevičiaus nuotraukos