KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
18
BUVOME , ESAME , BŪSIME !
ŠAULIŲ SĄJUNGA tiesiame kelyje ar kryžkelėje ?
Lapkričio 26-tą dieną , Vilniuje , Vyriausybės rūmuose , vyko eilinis Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimas . Tai svarbiausias šios didžiausios Lietuvoje visuomeninės organizacijos sprendimo balsas .
Suvažiavimo metu buvo sprendžiami esminiai klausimai . Buvo perrenkami Centro Valdybos , Centro Kontrolės komisijos , Garbės teismo nariai , išklausoma ir diskutuojama dėl jų veiklos ataskaitų , koreguojamas Sąjungos statutas – aukščiausias Šaulių sąjungos teisinis dokumentas . Suvažiavime dalyvavo krašto apsaugos ministras šaulys Juozas Olekas , Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkai : naujasis Vytautas Bakas ir buvęs Artūras Paulauskas , Seimo nariai Arvydas Anušauskas , šaulys Audronius Ažubalis , šaulė Gintarė Skaistė , buvę sąjungos vadai – ats . plk . ltn . Juozas Širvinskas , dim . plk . Jonas Gečas , ats . plk . Antanas Plieskis , KASP vadas plk . Arturas Jasinskas , Vilniaus miesto meras šaulys Remigijus Šimašius .
Sakydamas sveikinimo kalbą šaulys J . Olekas pritarė , kad būtent šauliai , pasiruošę gynybai , ginkluoti , norėdami ginti Tėvynę ir yra svarbi atgrasymo priemonė – „ Todėl nei viena pėda , nei vienas centimetras mūsų žemės niekada nebus lengvai atiduotas “.
Po uždaro balsavimo , suskaičiavus rezultatus , paaiškėjo naujoji LŠS valdžia . Į Centro Valdybą išrinkti : Mindaugas Nefas ( 9 ŠR ), Sigitas Ozgirdas ( 7 ŠR ), Edmundas Čečėta ( 1 ŠR ) Juozas Janušaitis ( 2ŠR ), Gražvydas Zulanas ( 2 ŠR ), Kęstutis Kostas Vaitonis ( 5 ŠR ); Alina Bortkevič ( 10 ŠR ), Edgaras Diržius ( 4 ŠR ) ir Audrius Skaistys ( 10 ŠR ).
Jau ketvirtį amžiaus visuomenėje ir Šaulių sąjungoje netyla diskusijos – kuriuo keliu pasukti ir kas turėtų būti Šaulių sąjunga – kariuomenės struktūra kaip Savanorių pajėgos ar visuomeninė
organizacija ? Tiek pat metų šios struktūros gyvuoja atskirai , vienos kitą papildydamos . Tiek žmogiškaisiais resursais , tiek veikla . Jaunieji šauliai , sulaukę pilnametystės , tampa kariais savanoriais ir gilina savo karines žinias , ir atvirkščiai , kariai , išeinantys į atsargą , grįžta arba įstoja į Šaulių sąjungą . Anksčiau kovinių LŠS būrių šauliai mokėsi baziniame kario savanorio kurse . Logiška , kad struktūros yra tampriai tarpusavyje susijusios . Kur jų panašumai ir skirtumai ? Iš Baltijos šalių labiausiai pasisekė Estijos šauliams – kariams savanoriams . Jų šaulių organizacija „ Kaitseliit “ po Sovietų okupacijos atsikūrė ir sėkmingai gyvuoja nepatyrusi jokių perversmų ir atgimė , tokia , kaip prieš karą buvo Lietuvos šaulių sąjunga . „ Pusiau sportinė , pusiau-kariškai-partizanų organi-
„
zacija – taip Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis apibūdino savo sukurtą struktūrą . Arba „ Šaulys – tai ginkluotas pilietis “, ar tai neprimena dabartinių karių savanorių apibūdinimo : „ Karys savanoris – uniformuotas pilietis “?
Logiška , kad tarpukario Lietuvoje šauliai buvo karinė aktyviojo rezervo jėga , kaip dabar yra Savanorių pajėgos . Akivaizdu , kad apie galimą dviejų struktūrų susijungimą dabar neverta diskutuoti , bet kalbėti , kaip gerinti tarpusavio bendradarbiavimą – būtina . Atsikūrusios LŠS ir vėliau atsiradusios Savanorių tarnybos ištakos – ten pat . Atsikuriančios Lietuvos valstybės karinių struktūrų užuomazga reikia laikyti Sąjūdžio saugos būrius , vadintus žaliaraiščiais . Jie atsirado siekiant palaikyti
1990 m . vasarą šaulių susirinkimuose buvo svarstomi pavaldumo ir statuso klausimai .
LŠS štabo viršininko Jono GEČO iniciatyva , sąjungos dalinių atstovų susirinkimas priėmė sprendimą integruotis į į krašto apsaugos sistemą ir tapti pavaldžia Krašto apsaugos departamentui ( KAD ), tačiau jau kitoje konferencijoje priimamas priešingas sprendimas , kuriame sakoma , kad Lietuvos šaulių sąjunga nutaria būti nepavaldi Krašto apsaugos departamentui , kitoms vyriausybinėms institucijoms ir likti laisvanoriška visuomeninė kultūrinė organizacija .“