KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
2016 m. lapkritis-gruodis / Nr. 11-12( 489) 17
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Vis dėlto, tam tikra dalis pilietinio pasipriešinimo dalyvių turėtų būti mokomi vykdyti sabotažą, dokumentų padirbimą, kolaborantų ir išdavikų identifikavimą bei išpuolių organizavimą apgyvendintose vietovėse. Tokių žmonių atranka turėtų būti itin kruopščiai ir atsakingai vykdoma, kad tik patikimi asmenys būtų įtraukiami.
Šveicarijos ir Baltijos šalių palyginimas
Estijos šauktinis susipažįsta su pistoletu M9 JAV ginkluotės, įrangos ir transporto parodoje, integruotoje į JAV vadovaujamas tarptautines pratybas, 2014 m.
tesnius ginklų kontrolės įstatymus, todėl gyventojų, turinčių nuosavus ginklus, paplitimas yra ženkliai mažesnis( Alpers ir Wilson, 2015). Šie skirtumai itin apsunkina efektyvaus pasipriešinimo formavimą.
Šiuolaikinės galimybės turės įtakos jėgos balansui tarp interventų ir pasipriešinimo dalyvių, tiek taktiniame, tiek strateginiame lygmenyse.
Šalių geografiniai ypatumai taip pat yra reikšmingi: Šveicarijai būdingas kalnuotas reljefas, leidžiantis lengviau gintis, tuo tarpu Baltijos šalių gynyba būtų vykdoma pakrančių lygumose. Topografiniai skirtumai lemia tai, kad reguliariosios ginkluotosios pajėgos Baltijos šalyse neturės galimybės naudotis kalnais kaip slėptuvėmis, be to tikėtina, kad pagalba nereguliariosioms pajėgoms galėtų pasiekti šalis tik jūros arba oro keliais.
Šveicarijos modelis buvo sukurtas gintis nuo Šaltojo karo laikotarpio grėsmių bei technologijų. Tačiau dabartinių laikų technologijos tokios kaip bepiločiai orlaiviai, ryšių sistemos ar kibernetinės technologijos daro didelę įtaką jėgų pusiausvyrai tiek taktiniu, tiek strateginiu lygmeniu. Pavyzdžiui, tamsiu paros metu priešo naudojami infraraudonųjų spindulių judesio davikliai ženkliai ribotų draugiškų pajėgų galimybes judėti ir išlikti nepastebėtiems. Kita vertus, šiuolaikinės technologijos gali veikti kaip pajėgų daugiklis mažiems, decentralizuotiems pasipriešinimo vienetams. Pavyzdžiui, pasipriešinimo dalyviai galėtų
Pirmiausia bei svarbiausia yra tai kad, kaip ir Šveicarijos atveju, reguliariosios Baltijos šalių pajėgos savo stiprumu bei kiekybe neprilygsta potencialaus priešo turimoms pajėgoms. Todėl negalima atmesti pralaimėjimo galimybės, kuris lemtų laisvės ir suvereniteto praradimą. Dėl šios priežasties pasipriešinimas yra itin svarbus norint išlaikyti nacionalinę tapatybę. Taip pat tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant demonstruoti nepalaužiamą tautos valią priešintis bei daryti priešui kuo didesnę žalą okupacijos metu. Decentralizuotas pasipriešinimas yra vienas iš pagrindinių Šveicariškojo modelio elementų. Šis elementas itin tinka tais atvejais, kuomet tikimasi, kad agresoriaus veiksmai pirmiausiai bus nukreipti į ryšių tinklus suardant centralizuotą vadovavimą ir kontrolę, taip kaip Rusija pasielgė Kryme.
Vis dėlto, tam, kad būtų galima taikyti Šveicarijos modelį Baltijos šalims, turi būti atlikta nuodugni analizė, kuri leistų vykdyti specifinius pakeitimus atsižvelgiant į skirtingus šalių poreikius bei grėsmes. Pavyzdžiui, Šveicarijos visuomenė yra gana vienalypė, tuo tarpu Baltijos valstybės turi ženklias etninių mažumų diasporas, kurių nariai nėra vienodai lojalūs priimančiai valstybei( Kivirähk, 2015). Tai kelia nemažą iššūkį formuojant gynybinius pajėgumus, paremtus pilietiškumu, nes gali susidaryti tokia situacija, kai šalies gynyba bus patikėta asmenims, kurie yra lojalūs agresoriui.
Nuo seno neatsiejamas šveicarų tautos bruožas – didelis dėmesys valstybės gynybai. Daugelis šveicarų vyrų yra rezervistai, kurie pagal Šveicarijos atsargos kariuomenės sistemą, privalo savo namuose laikyti karinę ekipuotę įskaitant ir ginklus. Baltijos šalys, nepaisant vykdyto ginkluoto pasipriešinimo Rusijos okupacijos metu, turi daug griežįsigyti komerciškai prieinamas pusiau autonominių orlaivių sistemas, kurios būtų naudojamos žvalgybai bei renkant medžiagą informacinėms operacijoms.
Galiausiai, Šveicarijos neutraliteto politika leidžia lanksčiau planuoti savo gynybos strategijas. Tuo tarpu Baltijos šalys yra NATO alianso narės, todėl visi nekonvenciniai gynybos būdai turi daugiau ar mažiau būti orientuoti į NATO standartus. Tai gali sukelti keblumų norint į gynybą įtraukti netradicinius pasipriešinimo metodus. Jei bus imtasi kraštutinių veiksmų, galima tikėtis, kad Rusijos propaganda, nukreipta į NATO nares, stengsis pademonstruoti „ neteisėtus“ Baltijos šalių gynybos metodus, siekdama riboti gynybos veiksmų pobūdį jose.
Šaltojo karo laikotarpio Šveicariško modelio analizavimas atskleidžia svarbiausius nekonvencinės gynybos elementus taip paskatinant tokio metodo taikymą Baltijos šalyse. Nepaisant minėtų skirtumų, adaptuota metodika paklotų tvirtą pagrindą šiuolaikiniam pasipriešinimo judėjimui Baltijos šalyse, kuris būtų tvarus bei veiksmingas šalių strateginės gynybos elementas ilgalaikėje perspektyvoje.
Apie autorių
Jan OSBUR yra RAND korporacijos inžinierius. Dauguma jo projektų yra skirti gynybos ir vidaus saugumo sritims. Autorius ilgą laiką buvo deleguotas RAND patarėju Irake ir Afganistane. Šešis mėnesius praleido kartu su tarptautinėmis pajėgomis Bagdade, tris mėnesius kartu su Specialiųjų pajėgų operacijų komponento vadovavimo vienetu Kabule, Afganistane ir du mėnesius su asimetrinio karo grupe Bagrame.
Apie šaltinį
RAND Corporation – tai tyrimų organizacija, rengiamti atsakymus į viešosios politikos iššūkius, siekiant bendruomenių saugumo ir gerovės. RAND yra nepelno siekianti, nešališka ir atsidavusi viešajam interesui korporacija.
www. rand. org