KRAŠTO APSAUGOS
22 / Įdomūs kariai
SAVANORIŲ PAJĖGOS BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Įkvėpimai autoparko garaže. Vairuotoja laisvalaikiu pozuoja fotosesijose
Vyr. eil. Ingridai Tarasevičienei
po dienos darbų garaže kartais tenka grįžti namo išsitepus rankas tepalu. Ji to nebijo, sako, kad tai netgi labai malonu. Karė garaže su kolegomis, taisančiais automobilius, kasdien išmoksta naujų, įdomių dalykų. Dar ji sako, kad 2 rinktinės vado vairuotojos profesionalumas – ne tik puikūs vairavimo įgūdžiai, bet ir gebėjimas likti kurčiai bet kokioms darbinėms naujienoms, kurias vadui tenka spręsti telefonu, važiuojant tarnybiniu automobiliu. Ingrida džiaugiasi, kuomet kelyje sutikti civiliai vairuotojai, pamatę už vairo sėdinčią uniformuotą karę, jai šypsosi, mojuoja: „ Tai šypsena, kurią žmonės siunčia ne tik man, bet ir Lietuvos kariuomenei“.
Ingrida baigė Kauno technologijų universitetą, tekstilės inžineriją, o šios specialybės esmė – staklės ir gamybos proceso valdymas, nuo pluošto parinkimo iki technologinės eigos ir mechanizmų išmanymo. „ Tekstilės inžinerija – tai nėra darbas su baltom pirštinėm. Tai ne tik gamybos proceso valdymas, bet ir įrenginių specifikacijų, bei veikimo principo išmanymas. Tačiau mokytis nebuvo labai sunku, nes kai dalykas įdomus, visuomet iškilus sunkumui, bandai atrasti ir netradicinius sprendimo būdus. Krumpliaračiai, velenai, rotoriai – tai tik keletas iš daugelio detalių, esančių audimo ar verpimo staklėse, su kuriomis teko susipažinti jau universitete. Todėl ir dabartinaime darbe smalsu kur, kas ir kaip yra automobilyje. Pakeisti ratą ar pasitikrinti tepalus, užsipilti langų skysčio ar antifrizo, tai įprasti dalykai, kuriuos moka kiekvienas vairuotojas. Noriu išmokti daugiau. Tai yra ne tik įdomu, bet ir labai pravartu“.
Iš Oro gynybos bataliono Ingridą į KASP atrotavo maždaug prieš porą metų. „ Pradžioje dirbau Karo prievolės ir komplektavimo skyriuje, o po to atsidūriau čia, kur man labai patinka: 2 rinktinės Štabo aprūpinimo kuopos Transporto skyriuje.
Čia dirbu su KASP‘ o lengvaisiais automobiliais: Fiat Doblo, Mercedes-benz 290 gd, o dabar dar išsilaikiau C kategoriją, tai mano atsakomybėje atsirado Ford transit, Unimog sunkvežimiai. Iš esmės vairuoju ir prižiūriu visas sunkiąsias mašinas, kurias turi kariuomenė. Vairuojant jas man patinka visuma: ir automobilių dydis, ir vairavimo subtilybės kur nors pratybų metu poligonuose ir iššūkiai, kuomet svarbu ar veži krovinį ar žmones“. Ingrida atvirai sako, kad kartais jai norisi poligone su galingesniu automobiliu prasilėkti kaip ralyje, kad būtų galima pajausti ir palyginti skirtingų markių automobilių pravažumą, pokrypį įveikiant posūkius ir kitus važiavimo bekele niuansus. „ Bet vis tramdau save ir nedrįstu. Apskritai KASP‘ o techniniame parke stovi ganėtinai senos mašinos, todėl prie jų nuolat reikia pridėti ranką, kad jos gerai važiuotų. Šios mašinos turi ribas, kiek galima jas „ sunkti“ ir kada jau privalu grąžinti skolą: sudėti rūpesčio, stebėti būklę“.
„ Yra tekę dalino teritorijoje vairuoti vadavietę ant ratų. Tai geras jausmas, pasijautė prabanga ir, žinoma, malonumas vairuoti tikrai svarbų automobilį: jame ne tik komfortiška sėdėti, bet ir jausti kaip galinga mašina švelniai dirba. Tai – laimė,“ – pasakoja Ingrida.