Manau, kad pradžioje mano bendradarbiams buvo keista, kad mergina ateina į vairuotojo pareigas, gal nemažai vyrų galvojo, kad ateis fyfa su manikiūru, bet kai pamatė, kad domiuosi mechanika ir automobiliais – matyt, buvo maloniai nustebinti“.
KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
2016 m. spalis / Nr. 10( 488) Įdomūs kariai / 23
Nebijo teptis rankų
Ingrida sako, kad darbo diena neprabėga vien tik už vairo kelyje, tenka su kolegomis padirbėti ir garaže, išsitepti rankas tepalu, o grįždama namo tarsi užsideda kitą veidą: dauguma kolegų jos be uniformos ir vos pasidažiusios, žiūrėk, nebepažįsta. „ Manau, kad pradžioje mano bendradarbiams buvo keista, kad mergina ateina į vairuotojo pareigas, gal nemažai vyrų galvojo, kad ateis fyfa su manikiūru, bet kai pamatė, kad domiuosi mechanika ir automobiliais – matyt, buvo maloniai nustebinti“.
Vos pradėjus tarnauti Dariaus ir Girėno rinktinėje Ingridos profesionalumą kolegos norėjo „ išbandyti“: ar tikrai ji nusimano apie automobilius, ar galės būti pilnavertė komandos narė. „ Atsimenu, vienas man sako: paduok „ šešiolikinį raktą su kilpa“. Žinoma, aš žinau, kuris tai raktas ir tai vaikinus nustebino gerąja prasme. Dar mane kolegos mokė pakeisti amortizatorių lengvojoje mašinoje, nustebau, kad ten tik du varžtai. Tikėjausi, kad bus kažkas sudėtingiau. Kolegos pamoka tapo vertinga patirtimi. Greitai mūsų visų santykiai darbe tapo labai šilti ir draugiški“. Dabar, anot pašnekovės, darbuojantis rinktinės garaže labai smagu, kuomet kolegoms remontuojant automobilį prireikia mano moteriškų pirštų plonumo, dirbant su smulkiom detalėm.
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Nuotraukos autorius Ingridos vyras Regimantas Tarasevičius. Pašnekovė pozuoja vienoje iš fotosesijos su motociklais nuotraukų. „ Gaila, bet nors ir labai norėčiau, motociklo turėti neleidžia vyras. Jam tai atrodo per daug pavojingas dalykas“.
„
Manau, kad pradžioje mano bendradarbiams buvo keista, kad mergina ateina į vairuotojo pareigas, gal nemažai vyrų galvojo, kad ateis fyfa su manikiūru, bet kai pamatė, kad domiuosi mechanika ir automobiliais – matyt, buvo maloniai nustebinti“.
Anot Ingridos, pradžioje visiems buvo keista, kad moteris pasirinko tokią profesiją. „ Tarnauti kariuomenėje moteriai mūsų visuomenėje yra iššūkis. O jei dar esi ir prie technikos ar prie ginkluotės – net ir stebina. Egzistuoja klaidingas stereotipas, jog moteris turi dirbti tik moteriškus darbus: raštinėje su dokumentais, sekretore, pardavėja, trenere... Bet kas, tik ne karys. Bet juk nėra vien moteriškų ar vien vyriškų darbų. Jei sugebi, jei įdomu ir tave tai „ veža“, tuomet ir eini tuo keliu“.
Vado vairuotoja
Dariaus ir Girėno rinktinės vado automobilį Ingrida vairuoja jau gerus metus. „ Jei vadas važiuodamas žvilgčioja į laikrodį, tas jaudulys ir laiko skaičiavimas persiduoda ir man, – apie dar vienas savo pareigas rinktinėje pasakoja karė, – mano nuomone, profesionalus vado vairuotojas turi būti kurčias. Kuomet vadas, važiuodamas automobiliu, tvarko savo darbinius reikalus reikia išmokti negirdėti. Esu įsitikinusi, kad viskas, ką išgirstu automobilio salone tą pačią sekundę turi būti ištrinta iš atminties. Kitaip tiesiog negalėčiau šio darbo dirbti. Kuomet manęs klausia, koks yra mūsų rinktinės vadas atsakau taip: labai konkretus, diskretiškas, žmogiškas ir teisingas: jeigu bara, tai pelnytai“.
Pokalbio pabaigoje vyr. eil. Ingrida Tarasevičienė prisipažįsta, kad vairuodama su uniforma dažnai sulaukia prasilenkiančių vairuotojų reakcijos: vyrų veiduose atsiradusią nuostabą keičia šypsenos, o moterys šiek tiek susiraukia. Gal pavydi? „ Tačiau aš koncentruojuosi į geras emocijas, jas suprantu kaip žmonių linkėjimą Lietuvos kariams“.
Gr. Julijos Martinaitienės nuotraukos