53
Vartotojai – jėga
Mūsų kasdieniai pasirinkimai lemia didžiulius
pokyčius. Vartotojai yra jėga. Pavyzdžių toli ieškoti
nereikia: danai per 5 metus sumažino savo
maisto atliekų kiekį 25 proc. Britanijos namų ūkių
gyventojų pastangomis maisto atliekų srautas per
5 metus sumenko 21 proc. Vadinasi, galime ir mes.
Išsivirėte puodą bulvių, bet neįveikėte? Nesuvalgytas
bulves išmetėte? Sąvartynuose suverstas
maistas suyra, susidaro metano dujos.
Girdėta? Taip, tai dujos, dėl kurių šyla Žemės
klimatas. Dėl klimato kaitos daugiau nei 700 žinduolių
ir paukščių rūšių gresia išnykimas.
Nuolat kalbame apie kalorijas, konservantus
ir pesticidų likučius, nes rūpinamės savo sveikata
– tačiau dėl maisto naikinami miškai: „žemės
plaučiais“ vadinami vešlūs tropiniai miškai deginami,
kertami ir kitaip šalinami siekiant atlaisvinti
plotus žemės ūkio plėtrai. Pavyzdžiui, išnaikintų
miškų vietoje sodinamos palmės, iš kurių vaisių
spaudžiamas palmių aliejus, o jį naudojame įvairiausiems
maisto produktams gaminti, tarp jų ir
duonos gaminiams.
Maisto vartojimo ir atliekų problema glaudžiai
susijusi su mūsų Planetos sveikatos ir likimo klausimu.
Geroji naujiena yra ta, kad vartojimas gali
būti tausojantis. Yra daug paprastų būdų išvengti
maisto atliekų namuose ir gamtoje.
Maistas ir pasaulis
Pasaulyje maisto pagaminama tiek, kad visi
Žemės gyventojai galėtų būti sotūs. Maisto davinių
pagrindą besivystančiose šalyse galėtų
sudaryti grūdai, tačiau 40 % grūdų sušeriama
naminiams gyvuliams, dėl to didėja augalinių produktų
kainos. Milžiniški žemės plotai naudojami
brangių produktų – jautienos, cukraus, kavos,
arbatos, šokolado – gamybai.
Milijonams žmonių pasaulyje trūksta geriamo
vandens, tačiau tenkindamos nepasotinamą
maisto paklausą vadinamosiose išsivysčiusiose
(aukštesnio pajamų lygio) šalyse, besivystančios
šalys naudoja vandens išteklius maisto gamybai.
Spaudimas gaminti vis daugiau maisto sumažėtų,
jei vartotojai neišmestų tiek gero maisto.
Vis kalbame apie emigraciją dėl ekonominių
motyvų. Bet egzistuoja ir klimato kaitos nulemta
žmonių migracija. Savo namus priversti palikti
žmonės vadinami įvairiai: ekopabėgėliai, klimato
kaitos migrantai... Klimatą smarkiai veikia ir maisto
gamyba bei atliekos.
Daugiau nei ¼ pasaulio gyventojų – kaimo
moterys. Tai jos aprūpina maistu ir kuru šeimas
ir ištisas bendruomenes. Jos aria ir sėja, maitina
ir slaugo. Jos nueina mylių mylias ieškodamos
vandens ir prižiūri bendruomenes vyrams išėjus.
Todėl sausros ir potvyniai skaudžiau paliečia
moteris nei vyrus.