Lytis solo
49
kelionėje – ne
stabdys!
Dažnai niekuomet vieni nekeliavę žmonės
savo pirmąją solo kelionę įvardija kaip
dievišką ir niekam neprilygstamą patirtį.
Visgi solo keliavimas Lietuvoje nėra labai
plačiai paplitęs, o tokius nuotykių ieškotojus
žmonės neretai vadina vienišiais ar
keistuoliais. O pasaulyje tokių kelionių tendencija
nuolat auga. Tai rodo ne tik išaugęs
„Google“ paieškų „solo travel“ skaičius, bet
ir pavienių lėktuvo bilietų pirkimas. Oficialiais
statistikos duomenis, net 84% visų
solo keliautojų sudaro moterys. Moterys
greičiau linkusios užmegzti pokalbius bei
ryšius, tačiau argi keliauti be kompanijos
visada saugu ir paprasta? Kalbiname bendraamžius,
užkietėjusius kelionių fanatikus
– Ievą Korsakaitę bei Andrių Simankovą. Ieva
savo laisvus metus išmainė į tris mėnesius
keliavimo austostopu nuo Utenos iki pat
Stambulo. Andrius, tarp Berlyno ir Dubajaus
gyvenantis dvidešimtmetis, neįsivaizduoja
savaitgalio be skrydžio, o Šiaurės ašigalį
aplankė net du kartus.
Augustina
Barzdaitė
Kelionėse dažnai sutinkate žmonių, juk
būna, kad žmonės pasidomi, kodėl keliaujate
vieni – kur antra pusė ar draugų kompanija? Ką
atsakote?
Ieva: Kadangi keliavau autostopu, netgi turėjau
tam pasiruošusi atsakymą. Sakydavau, kad
iki šiol man nieko blogo nenutiko, o kelionę praleisti
vienai ir yra mano tikslas. Dažnai pavežėjai
būdavo labiau susirūpinę dėl manęs nei pati aš.
Andrius: Visada atsakau, kad keliaudamas
vienas galiu jaustis laisvas ir nepriklausomas,
taip pat tai yra būdas atrasti ir pažinti save patį.
Sprendimus priimate vieni, kaip susitvarkote
su kylančiu nerimu, baime?
Ieva: Nežinau, ar mane lydi sėkmė, ar sutapimai,
bet kiekvieną kartą viskas pasibaigdavo
gerai. Net jei ir pergyvendavau, kad neatsiras kito
pavežėjo ir teks užstrigti degalinėje, visuomet
atsirasdavo žmogus, kuris suteikdavo kokią nors
pagalbą. Tačiau neslėpsiu, nerimo buvo tikrai
nemažai.
Andrius: Keliaudamas niekada nejaučiu
baimės.