50 Kokie privalumai tenka solo keliautojui?
Ieva: Be jokios abejonės, nereikia prie nieko
derintis bei taikytis, keliaudamas vienas netgi sutaupai,
juk greičiausiu atveju būdamas vienas neisi
į prabangų restoraną vakarienės. Iš dalies geras
dalykas yra tas, kad niekada neišlieki komforto
zonoje, visada pirmas turi užkalbinti pavežėją,
pats priimti sprendimus.
Andrius: Keliaudamas pavieniui niekada
neprivalau derintis prie kitų partnerių poreikių.
Visada pats nusprendžiu, kur eisiu ar ką valgysiu.
Ar yra tekę jaustis saugiau / nesaugiau dėl
savo lyties?
Ieva: Visuomet stengiuosi keliaudama žiūrėti
į save ne kaip į moterį, bet kaip į keliautoją, tam,
kad atsikratyčiau papildomų baimių. Žinoma, kelionės
metu dėvėdavau kelnes, nesidažydavau,
stengdavausi išlikti paprastesnė. Tiesą sakant,
kartais susidarydavo įspūdis, kad kiti labiau akcentuoja
mano lytį bei labiau pergyvena nei pati
aš. Kita vertus, kai kurie vairuotojai sakydavo,
kad paveža mane tik dėl to, jog esu mergina ir
atrodau gana kukliai ir nekaltai, taigi, kažkokios
išankstinės, su lytimi susijusios nuostatos neišvengiamai
yra. Kartą Kroatijoje mane pavežė
tolimųjų reisų vairuotojas – buvęs NATO karys.
Jis labai rimtai priėmė faktą, jog keliauju viena, o
mano turėtas ašarinių dujų balionėlis jam pasirodė
per prastas ginklas. Galų gale jis man padovanojo
sulankstomą peilį.
Andrius: Kadangi esu vyras, problemų niekur
neturėjau, net pačiuose „pavojingiausiuose kraštuose“.
Keliauju tikrai drąsiai, kad ir kaip liūdna
bebūtų, yra vietų, kuriose moterims reikėtų šiek
tiek atsargumo.
Ar atsižvelgiate į kelionių kryptis žinodami,
kad ten keliauti bus saugiau dėl jūsų lyties ar
kitų faktorių?
Ieva: Paskutinėje savo kelionėje keliavau
autostopu per Balkanų šalis, negaliu pasakyti,
kad tai buvo pats saugiausias pasirinkimas, tačiau
stengiausi laikytis visų saugumo taisyklių.
Andrius: Jeigu važiuoju atostogauti – taip,
renkuosi ramesnes vieteles, atsižvelgiu į vietos
saugumą, tačiau, kai tai daryti reikia darbo reikalais,
pasirinkti negaliu (dirbu „Airbnb“ kompanijoje,
kelionės – darbo dalis). Kita vertus, kiekviename
krašte gali įvykti kas nors netikėto.
Koks buvo didžiausias kelionėje patirtas
nuotykis?
Ieva: Turbūt įsimintiniausia kelionės vieta
buvo tuomet, kai negavusi pavežėjo Turkijos sieną
turėjau kirsti pėsčiomis.
Andrius: Be jokios abejonės, temperatūros
pasikeitimai keliaujant į Šiaurės ašigalį. Taip pat
ekspedicijos metu sutikti NASA mokslininkai ir
galimybė pabendrauti su jais.
Kaip įtikinti tėvus bei artimuosius, kad jums
išvykus jie nesijaudintų?
Ieva: Žinoma, jei tai būtų buvusi pirma mano
kelionė, turbūt niekas manęs nebūtų išleidęs. Visą
vaikystę keliavau nemažai, o ir keliavimo autostopu
patirties turiu. Kiekvieną dieną stengdavausi
parašyti, kaip praėjo diena, kur ir kaip miegosiu.
Andrius: Kadangi keliauju nuo šešerių metų,
tėvai tikrai manimi pasitiki, žino, kad nesu linkęs
veltis į problemas bei šiaip puikiai savimi pasirūpinu.
Jeigu rytoj tektų keliauti į pasirinktą kraštą,
leistumėtės vieni, ar pasiimtumėte draugą?
Ieva: Jeigu reiktų pasirinkti, šiuo metu keliaučiau
su savo vaikinu, bet tik dėl to, kad šiek
teik pasiilgau tokio keliavimo būdo.
Andrius: Kadangi karantino metu dirbu iš
namų kaip ir mano draugai, labai jų pasiilgau, todėl
kitos kelionės metu, ko gero, keliausiu ne vienas.
Galbūt turite patarimų ar paskatinimų jauniems
žmonėms, besiruošiantiems išvykti į kelionę
be draugų kompanijos?
Ieva: Visų pirma, patarčiau išsiaiškinti, ko
iš tikrųjų yra tikimasi iš kelionės, ar tikrai norite
visą laiką praleisti vieni. Jeigu rinksitės keliavimą
autostopu bei gyvenimą priimančiose šeimose,
asmeninio laiko liks mažiau. Nepamiršti išsirinkti
metų sezono, kuomet geras oras, nes man keliauti
rudenį per Europą buvo šiek tiek šaltoka.
Andrius: Patarčiau nepamiršti, kad kiekviena
kelionė jus prives prie neįkainojamos patirties
gavimo bei savęs pažinimo, bet, visų svarbiausia,
juk tiesiog keliauti ir mėgautis. Kaip aš visada
sakau – pinigai grįžta, o laikas – ne.