Žinoma, šito klausimo esmė yra saugumas.
Ar merginoms nėra saugu keliauti autostopu? Nedrįsčiau
to teigti, tačiau lygiai taip pat nedrįsčiau
teigti ir kad keliavimas autostopu iš esmės yra
pavojingesnis už bet kokį kitą keliavimo būdą.
Kažkada su Migle keliavome autostopu iš Utenos
į Vilnių ir mūsų vairuotojas taip įdomiai apibrėžė
tą saugumo klausimą: „Žinot, merginos, aš esu
geras žmogus, mano šeima yra geri žmonės,
mano draugai yra geri žmonės, tikiuosi, kad ir
jūsų aplinkos žmonės yra geri. Iš esmės mes
gyvenam gerų žmonių visuomenėje ir atsisakyti
padėti žmogui bijant, kad galbūt jis bus blogas,
yra neteisinga“. Labai sutinku su šiuo požiūriu.
Iš esmės daug yra tekę kalbėtis su vairuotojais
apie tai, kaip jie jaučiasi paimdami keliautojus,
juk jie prisiima lygiai tiek pat (jei ne daugiau, nes
įsileidžia Tave į savo automobilį) rizikos kiek ir
Tu. Tačiau visa tai yra apie žmogiškumą ir tą ryšį,
kuris mus sieja nepriklausomai nuo kalbos, kultūros,
išsilavinimo ar amžiaus. Vis juokdavomės,
kad mus amžinai veža tėčiai ir seneliai, kurie visi
kaip vienas sako: „Jei mano dukra / anūkė šitaip
keliautų, tai labai norėčiau, kad viskas būtų gerai“
ir kažkaip, atrodo, žmonės jautriau reaguoja matydami
pavargusias, šlapias ar alkanas merginas
nei vaikinus (vėlgi, labai vienpusiškas požiūris, nes
pati esu mergina, tačiau susidarė toks įspūdis)
ir dažnai iš vairuotojų sulaukia toli gražu ne tik
pavežėjimo, bet ir pasiūlymo pernakvoti pas juos,
papietauti kartu.
Dėl keliavimo po vieną – vėlgi negaliu žiūrėti
į tai per saugumo prizmę, tačiau visada kyla mintis,
kad dviese „stoti ant kelio“ yra psichologiškai
ženkliai lengviau, nes kai pasidaro labai sunku,
visada yra pakeleivis, kuris palaikys bendrą emociją
ir padės pakilti ant kojų.
Kokias šalis, vietoves aplankėte? Kiek laiko
užtrukote?
Mūsų tikslas buvo Graikija, ją pasiekėme,
tačiau keliavome tik Šengeno zonoje (mano bičiulė
neturėjo paso, tik asmens tapatybės kortelę,
todėl teko apmąstyti, kurias sienas kirsti galime ir
kurių ne). Iš viso kirtome 11 sienų, pabuvojome 9
užsienio šalyse: Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje,
Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, persikėlėme
keltu į Italiją, traukėm link Austrijos, o pro Čekiją
vėl pasiekėme Lenkiją ir grįžome namo. Kelionė
truko beveik mėnesį, grįžome maždaug savaite
anksčiau nei tikėjomės, nes kelte iš Graikijos
į Italiją neįtikėtinai pasisekė, susipažinome su
nuostabia olandų pora, kurie važiavo automobiliu
namo ir visą Italiją įveikėme vos per tris dienas.
Pirminiame kelionės plane Italijai buvome paskyrę
bent savaitę, nes niekam nėra paslaptis,
jog Italija yra itin nedraugiška keliaujantiems autostopu
dėl neegzistuojančios autostopo tradicijos
ir griežtų draudimų stovėti ne tik pačiose
autostradose (kas visur yra draudžiama ir labai
pavojinga, nedarykite to), bet net degalinėse ir
mokėjimo punktuose. Pats kelionės finišas buvo
fantastiškas – kai supratome, kad jau važiuojam
namo, o ne keliaujam, įgavome didžiulį pagreitį.
Nuo kalnų kaimelio Austrijoje iki Vilniaus atvykome
per parą. Nebuvo lengva, bet neįtikėtinai įdomu,
nes pagavo didžiulis azartas ir tiesiog važiavome.
Ar turėjote aiškų kelionės planą, o gal važiuodavote
į tą šalį, kuri šaudavo į galvą tuo
metu?
Šiaip tokios kelionės planavimas yra labai
įdomus procesas, nes viskas, ką iš tiesų gali nusimatyti,
yra kryptis. Visa kitą koreguoja pats
kelias. Pirminė idėja buvo Balkanai su Graikija kaip
pagrindiniu tikslu, tačiau dėl anksčiau minėtos
pasų priežasties į „tikruosius“ Balkanus patekti
negalėjome. Taip pat buvome prisigalvoję daug
vietų, kurias norėtume aplankyti, tačiau kelionės
eigoje natūraliai dauguma jų išsitrynė iš planų –
kelionei autostopu neįmanoma „pasiruošti“ ir yra
naivu tikėtis, kad įmanoma susiplanuoti kiekvieną
dieną. Kelias turi savo taisykles ir savo gyvenimo
ritmą, kuris pakoreguoja viską, o tikrasis tokios
kelionės džiaugsmas atsiranda tada, kai atsiduodi
keliui – kalbiesi su žmonėmis, įdėmiai klausaisi
savo kūno ir tiesiog leidi dalykams vykti.
Kuri šalis pasirodė draugiškiausia kelionėms
autostopu, o kurioje buvo sunkiausia susistabdyti
automobilį?
Visada sakiau, sakau ir sakysiu, kad Baltijos
šalys yra nuostabiausios kelionėms autostopu,
nes čia dar vis gyva autostopo kultūra. Dauguma
pavežančių vairuotojų patys studijų metais taip
keliaudavo. Tačiau taip vienpusiškai vertinti irgi
sunku. Natūralu, kad Baltijos šalys man atrodo
draugiškiausios, nes čia tiesiog dažniausiai ke-
23