pages_compressed (1) | Page 23

Žinoma, šito klausimo esmė yra saugumas. Ar merginoms nėra saugu keliauti autostopu? Nedrįsčiau to teigti, tačiau lygiai taip pat nedrįsčiau teigti ir kad keliavimas autostopu iš esmės yra pavojingesnis už bet kokį kitą keliavimo būdą. Kažkada su Migle keliavome autostopu iš Utenos į Vilnių ir mūsų vairuotojas taip įdomiai apibrėžė tą saugumo klausimą: „Žinot, merginos, aš esu geras žmogus, mano šeima yra geri žmonės, mano draugai yra geri žmonės, tikiuosi, kad ir jūsų aplinkos žmonės yra geri. Iš esmės mes gyvenam gerų žmonių visuomenėje ir atsisakyti padėti žmogui bijant, kad galbūt jis bus blogas, yra neteisinga“. Labai sutinku su šiuo požiūriu. Iš esmės daug yra tekę kalbėtis su vairuotojais apie tai, kaip jie jaučiasi paimdami keliautojus, juk jie prisiima lygiai tiek pat (jei ne daugiau, nes įsileidžia Tave į savo automobilį) rizikos kiek ir Tu. Tačiau visa tai yra apie žmogiškumą ir tą ryšį, kuris mus sieja nepriklausomai nuo kalbos, kultūros, išsilavinimo ar amžiaus. Vis juokdavomės, kad mus amžinai veža tėčiai ir seneliai, kurie visi kaip vienas sako: „Jei mano dukra / anūkė šitaip keliautų, tai labai norėčiau, kad viskas būtų gerai“ ir kažkaip, atrodo, žmonės jautriau reaguoja matydami pavargusias, šlapias ar alkanas merginas nei vaikinus (vėlgi, labai vienpusiškas požiūris, nes pati esu mergina, tačiau susidarė toks įspūdis) ir dažnai iš vairuotojų sulaukia toli gražu ne tik pavežėjimo, bet ir pasiūlymo pernakvoti pas juos, papietauti kartu. Dėl keliavimo po vieną – vėlgi negaliu žiūrėti į tai per saugumo prizmę, tačiau visada kyla mintis, kad dviese „stoti ant kelio“ yra psichologiškai ženkliai lengviau, nes kai pasidaro labai sunku, visada yra pakeleivis, kuris palaikys bendrą emociją ir padės pakilti ant kojų. Kokias šalis, vietoves aplankėte? Kiek laiko užtrukote? Mūsų tikslas buvo Graikija, ją pasiekėme, tačiau keliavome tik Šengeno zonoje (mano bičiulė neturėjo paso, tik asmens tapatybės kortelę, todėl teko apmąstyti, kurias sienas kirsti galime ir kurių ne). Iš viso kirtome 11 sienų, pabuvojome 9 užsienio šalyse: Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, persikėlėme keltu į Italiją, traukėm link Austrijos, o pro Čekiją vėl pasiekėme Lenkiją ir grįžome namo. Kelionė truko beveik mėnesį, grįžome maždaug savaite anksčiau nei tikėjomės, nes kelte iš Graikijos į Italiją neįtikėtinai pasisekė, susipažinome su nuostabia olandų pora, kurie važiavo automobiliu namo ir visą Italiją įveikėme vos per tris dienas. Pirminiame kelionės plane Italijai buvome paskyrę bent savaitę, nes niekam nėra paslaptis, jog Italija yra itin nedraugiška keliaujantiems autostopu dėl neegzistuojančios autostopo tradicijos ir griežtų draudimų stovėti ne tik pačiose autostradose (kas visur yra draudžiama ir labai pavojinga, nedarykite to), bet net degalinėse ir mokėjimo punktuose. Pats kelionės finišas buvo fantastiškas – kai supratome, kad jau važiuojam namo, o ne keliaujam, įgavome didžiulį pagreitį. Nuo kalnų kaimelio Austrijoje iki Vilniaus atvykome per parą. Nebuvo lengva, bet neįtikėtinai įdomu, nes pagavo didžiulis azartas ir tiesiog važiavome. Ar turėjote aiškų kelionės planą, o gal važiuodavote į tą šalį, kuri šaudavo į galvą tuo metu? Šiaip tokios kelionės planavimas yra labai įdomus procesas, nes viskas, ką iš tiesų gali nusimatyti, yra kryptis. Visa kitą koreguoja pats kelias. Pirminė idėja buvo Balkanai su Graikija kaip pagrindiniu tikslu, tačiau dėl anksčiau minėtos pasų priežasties į „tikruosius“ Balkanus patekti negalėjome. Taip pat buvome prisigalvoję daug vietų, kurias norėtume aplankyti, tačiau kelionės eigoje natūraliai dauguma jų išsitrynė iš planų – kelionei autostopu neįmanoma „pasiruošti“ ir yra naivu tikėtis, kad įmanoma susiplanuoti kiekvieną dieną. Kelias turi savo taisykles ir savo gyvenimo ritmą, kuris pakoreguoja viską, o tikrasis tokios kelionės džiaugsmas atsiranda tada, kai atsiduodi keliui – kalbiesi su žmonėmis, įdėmiai klausaisi savo kūno ir tiesiog leidi dalykams vykti. Kuri šalis pasirodė draugiškiausia kelionėms autostopu, o kurioje buvo sunkiausia susistabdyti automobilį? Visada sakiau, sakau ir sakysiu, kad Baltijos šalys yra nuostabiausios kelionėms autostopu, nes čia dar vis gyva autostopo kultūra. Dauguma pavežančių vairuotojų patys studijų metais taip keliaudavo. Tačiau taip vienpusiškai vertinti irgi sunku. Natūralu, kad Baltijos šalys man atrodo draugiškiausios, nes čia tiesiog dažniausiai ke- 23