pages_compressed (1) | Page 22

22 Kokia buvo jūsų komanda kelionės pradžioje ir įpusėjus? Iš Lietuvos pajudėjome tryse – trys merginos ir trys didžiulės kuprinės. Iš pradžių jaudinomės, kad tryse keliauti autostopu bus sudėtinga elementariai dėl to, kad užimame daug vietos, tačiau sekėsi neįtikėtinai lengvai ir jau pirmą vakarą pasiekėme Liubliną (600 km nuo Vilniaus). Dar po kelių dienų Slovakijoje susitikome su ketvirtuoju bičiuliu ir išsiskirstėme poromis. Mano pora buvo dviejų merginų, kita – mišri. Idėja buvo keliauti poromis vis susitinkant sutartuose taškuose, tačiau netrukus prasidėjo pirmieji nesklandumai – kuri nors pora vis atsilikdavo, pradėjo darytis komplikuota nusistatyti susitikimo vietas, o galiausiai, kai mūsų bičiuliai baisiai „strigo“ Vengrijoje, nusprendė keisti kryptį ir keliauti į Kroatiją, o mes su Migle patraukėm link Graikijos. Ar tai buvo jūsų pirmoji kelionė autostopu? Iš esmės – ne. Tokio masto man – taip, o mano pakeleivė prieš metus vasarą praleido „ant kelio“ kirsdama Europą ligi pat Portugalijos. Kaip manote, ar svarbu, kad į kelionę su merginomis leistųsi bent vienas vaikinas? Arba kad keliautojas nebūtų vienas? Dėl vaikino – tikrai ne. Puikus pavyzdys buvo mūsų dviejų porų skirtumas. Mums su Migle beveik nekilo jokių nesklandumų, o mišriai bičiulių porai sekėsi ženkliai sudėtingiau. Žinoma, neteisinga būtų absoliutinti ir padaryti išvadą, jog jiems nesisekė dėl to, kad vienas jų buvo vaikinas, nes pažįstu nemažai vyrų, kurie šauniai ir nekomplikuotai keliauja autostopu. Šiaip ta „sėkmė“ stovint ant kelio yra neįtikėtinai daugialypė – oro sąlygos, pasirinkta stabdymo vieta, šalis, Tavo išvaizda ir net nusiteikimas daro tiek pat (jei ne daugiau) įtakos nei Tavo lytis.