170 | 171 GYVENIMO BŪDAS
TEMA
ATSIPALAIDUOKITE IR MĖGAUKITĖS
Nuo naujojo tūkstantmečio pradžios Vokietijos vynas išgyvena tarptautinį renesansą, kuris yra glaudžiai susijęs su sąvoka „ Rislingo stebuklas“ ir kurį iš esmės įkūnija jaunos kartos vyndariai, kuriems yra svarbi aukšta kokybė, o ne derliaus kiekybė. Ilgas vegetacijos periodas ir palyginti silpna saulės kaitra vynams iš Vokietijos suteikia subtilumo ir ne per daug alkoholio.
Vokietijos vynai kilę iš 13 vynuogynų regionų, kuriuose daugiau nei 102 000 hektarų plote auginamos įvairios tam tikram regionui būdingos vynuogės. Tarptautiniu mastu Vokietija su savo vynuogių auginimo plotais ir maždaug
SKAIČIUS
282
restoranus Vokietijoje, tiek daug dar niekada anksčiau, „ Michelin“ gidas 2015 m. apdovanojo viena, dviem ar netgi trimis žvaigždutėmis. Vienuolika restoranų buvo priskirti geriausiųjų – trijų žvaigždučių – kategorijai. Tai reiškia, kad po gurmanų šalies Prancūzijos Vokietija yra šalis, kur yra daugiausiai 3-jų žvaigždučių restoranų. → restaurant. michelin. de
80 000 vynininkystės ūkių yra vidutinė vynuogininkystės šalis; 2014 m. gamybos apimtys siekė 9,5 mln. hektolitrų. Ekologiški vynai užima 4-5 proc. rinkos dalį. Vokietijos vynuogynų regionai yra vieni šiauriausių pasaulyje. Vokietijos vynuogių auginimo regionai susikoncentravę pietvakarių ir pietų regionuose, išskyrus Saksoniją ir Saale-Unstrut Rytuose. Trys didžiausi vynuogių auginimo regionai yra Reinhesenas, Pfalcas ir Badenas. Nors auginama beveik 140 vynuogių rūšių, tačiau didesnę reikšmę rinkoje turi tik apie du tuzinus, visų pirma, baltosios Risling ir Miuller-Turgau rūšies vynuogės. Vokietijoje gaminama 65 proc. baltojo ir 35 proc. raudonojo vyno; pačios svarbiausios čia vėlyvųjų burgundiškų( Spätburgunder) ir „ Dornfelder“ vynuogių rūšys.
Vokietija taip pat yra ir alaus šalis. Vokiškas alus vertinamas, visų pirma, už savo iš dalies šimtametes daugelio mažų šeimų ir vienuolynų alaus daryklų tradicijas. Visam vokiškam alui be išimties būdingas absoliutaus grynumo reikalavimas, seniausia pasaulyje maistą reglamentuojanti taisyklė, sukurta 1516 m. Ji sako, kad jokie kiti ingredientai negali būti naudojami, išskyrus vandenį, apynius ir salyklą. Vokietijoje gaminama 5000- 6000 alaus rūšių, daugiausia – pilzeno tipo; tačiau bendras alaus suvartojimas mažėja.