skirta Makso Planko draugijos mokslininkams. Ji užima antrą vietą ir yra vienintelė Europos mokslinių tyrimų įstaiga
tarp dešimties pasaulio pagal „ ISI Citation Index“ labiausiai cituojamų mokslinių tyrimų darbų 22 srityse.
rines įmones, biurus ir bendradarbiavimo
organizacijas devyniose Europos, po vieną
Šiaurės ir Pietų Amerikoje, septynias Azijoje, tris Afrikos ir arabų šalyse bei Australijoje ji vykdo aktyvią veiklą visame pasaulyje.
Helmholco draugija vykdo pažangiausius
mokslinius tyrimus šešiose mokslinių tyrimų srityse - energetika, Žemė ir aplinka,
sveikata, aviacija, kosmosas ir susisiekimas,
didelio poveikio technologijos ir materija.
Helmholco mokslininkų veikla sutelkta į
didžiulio sudėtingumo sistemas. Vienijanti
14 700 mokslininkų ir 6200 doktorantų 18
nepriklausomų Helmholco centrų, įskaitant Vokietijos aeronautikos ir kosmonautikos centrą (DLR), vien tik Vokietijoje turintį
16 filialų, ji yra didžiausia Vokietijos mokslinių tyrimų organizacija.
Leibnico draugija vienija 89 nepriklausomas mokslinių tyrimų įstaigas, kurių veiklos spektras siekia nuo gamtos, inžinerijos ir aplinkos iki humanitarinių mokslų,
apimdamas ekonomikos, kosminės erdvės,
socialinius mokslus. Svarbiausia 9200
mokslininkų užduotis yra perduoti žinias
politikams, ekonomikai ir visuomenei.
Fraunhoferio draugija, vienijanti 66 institutus yra didžiausia taikomojo vystymo įstaiga Europoje. Jos pagrindinės tyrimo sritys yra sveikata, saugumas, ryšiai, mobilumas, energetika ir aplinka. Turinti dukte-
2012 m.
Europos patentų tarnyba fiziką
iš Heidelbergo Jozefą Bilę – akių
lazerio išradėją – apdovanojo
už viso gyvenimo pasiekimus. Bilė,
užregistravęs beveik 100 patentų,
nutiesė kelią šiandieninei akių
lazerių chirurgijai.
Už mokslo ir mokslinių tyrimų rėmimą
atsakingas Vokietijos mokslinių tyrimų
fondas (DFG) – didžiausia Europoje tokio
pobūdžio organizacija. DFG be savo centrinės būstinės Bonoje turi biurus Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Rusijoje, Šiaurės ir
Lotynų Amerikoje ir remia Vokietijos
mokslininkų bendradarbiavimą su kolegomis užsienyje – pirmiausia, bet ne tik
Europos mokslinių tyrimų erdvėje.
2014 m.
Štefanas Helis - Makso Planko
instituto biofizikinės chemijos
skyriaus direktorius – kartu su
dviem tyrinėtojais amerikiečiais
gavo Nobelio chemijos premiją
už fluorescensinės mikroskopijos
rezoliucijos vystymą.
2015 m.
Perėjimas prie pakopinių bakalauro ir magistro studijų, įvykdžius
90 proc. planų, iš esmės baigtas.
Išimtimi išlieka valstybės reguliuojamos medicinos ir teisės
mokslų studijos.